| | | 2010 vasario 9, antradienis.

 

 

Kamilė Vilkaitė

 Nelegalaus alkoholio, vadinamo ,,pilstuku" platininmą savaip pažaboti nutarė aukštadvariečiai. Pirmąjį metų sekmadienį, apsilankę bažnyčioje, gyventojai rado kreipimąsi, kuriame kviečiama „kelti visas negeroves viešumon" ir įvesti tvarką, negerti pilstuko, nes „valdžiai paranku geriantys žmonės, kurie savo skriaudas ir bėdas skandina alkoholyje, „plauna" savo smegenis. Tokią nemąstančią žmoniją labai lengva valdyti, ja naudotis, manipuliuoti ir apvaginėti".

Išplatintame tekste - 11 pavardžių sąrašas. Anot kreipimosi autorių, tai - Aukštadvario, Čižiūnų, Totoriškių, Jurgionių, Karapolio ir Drabužninkų gyventojų, prekiaujančių pilstuku sąrašas. Nežinomos „Parapijos Patriotų sąjungos" veiklą ir žygį prieš pilstuko plitimą ir valdžią paprašėme pakomentuoti Aukštadvario bendruomenės atstovus bei Trakų komisariato policijos pareigūnus.

Sunkinančios aplinkybės

Iš vienuolikos kreipimesi paminėtų žmonių, kurie, atseit, prekiauja pilstuku, pavardžių, ties trijomis - skliaustuose nurodomos, matyt, „sunkinančios aplinkybės". Prie vienos nurodyta (suprask, prekiauja nelegaliu alkoholiu), „nors abu sūnūs mirė nuo pilstuko", prie kitos - „nors sūnus policininkas", prie trečios, pastaba: „tiekėja" (nors Darbo partijos narė)".

Pakalbinta rašte minėta kaip pilstuko „tiekėja" darbietė Galina Smolskienė, nuoširdžiai piktinosi tokia „pilietiškumo" apraiška.

„Per šventes buvau išvykusi į Airiją, pas vaikus ir tądien, kai buvo platinamas šis „raštas"

Aukštadvaryje nebuvau", - aiškino G.Smolskienė. „Apie išplatintą nežinomos sąjungos pranešimą ir kad aš kaltinama tokiais negerais dalykais, man sugrįžus, pranešė draugė. Kas ir kodėl sumanė taip mane šmeižti - iki šiandien nerandu atsakymo. Kita vertus, jei tikrai užsiimčiau tokiais dalykais, sėdėčiau ausis suglaudus ir tylėčiau. Parašiau pareiškimą Trakų policijos komisariatui dėl šmeižto, prašiau, kad ištirtų. Kiekvienas turi turėti savigarbos ir apsiginti. Atsakau tik už save. Nežinau, kaip elgsis kiti".

 Niekas nematė

Gavusi išplatinto kreipimosi kopiją, G.Smolskienė, pirmiausiai nuskubėjo pas parapijos ganytoją, bandė aiškintis kas šiuos „raštus" bažnyčioje platino.

„Niekas absoliučiai nematė, žmonės rado padėtus ir eidami iš bažnyčios galėjo pasiimti", - dalinosi savo atlikto tyrimo rezultatais G.Smolskienė. „Kai gavau kopiją nuėjau pas kunigą, jis sakė, kad niekas su juo nei derino, nei klausė, viskas padaryta už jo nugaros. Per kitas mišias kunigas įspėjo, kad daugiau nebūtų tokių dalykų".

Toliau skaitykite laikraštyje