- Galvė - http://www.galve.lt -

BEVARDŽIO EŽERO VALYMAS SPECIALISTŲ POŽIŪRIU

Kalbiname lentvarietį biologijos mokslų daktarą Rišardą Joną Kuzmą, kuris dalyvavo veikloje, kuomet Lentvario pelkę buvo bandoma paversti ežeru.

Papasakokite, kaip ir kada prasidėjo pelkės virsmas į ežerą?

Ežeriukas apie kurį dabar tiek kalbama iš tiesų yra pelkė, kurios pagrindas − durpynas (nuo trijų metrų ir giliau). Po pirmo pasaulinio karo žmonės ten kasė durpes. Šitas vandens baseinas, jei jo nemaitintų natūralūs šaltiniai, negalėtų egzistuoti. Ištyrėme, kad yra du šaltiniai, kurie maitina šitą pelkę. Apie 1970 metus mes, Lentvario medžiotojų ir žvejų būrelis, gavę leidimą iš tuometinės miesto valdžios bei Gamtos apsaugos komiteto, pelkę užtvindėme ir ji tapo ežeriuku. Kaip parodė laikas, tai buvo tikrai nebloga mintis. Kitąmet atsirado ir ančių, kryklių, kirų, žuvėdrų atsirado daugiau žuvų, krūmokšniuose lizdus ėmė sukti kiti giesmininkai. Lentvario parke nėra lakštingalų, o prie balos, prašau − gyvena. Gamtinės sąlygos gyvūnų veisimuisi ženkliai pagerėjo.

Kokia šios pelkės reikšmė ar ji vertinga ar ne?

Kadangi palaikiau ryšius su mokslininkais Rusijoje, tai parašiau laišką į Voronežą, kad leistų apgyvendinti Lentvario ežeriuke kurmėną, gan retą, saugomą gyvūnėlį. Atvežėme dvi pateles ir vieną patiną. Ir 1972 metais Bevardis ežeras tapo draustiniu. Kaip yra dabar — nežinau. Kurmėną prieš penkerius metus dar mačiau, bet dabar jau nebe. Į ta pelkę patenka daug nuotekų su naftos, fosforo priemaišomis, o gyvūnėlis kasa urvus pakrantėje, plaukioja prie pat dugno, galbūt jis neišlaikė užterštumo ir išnyko.

Ar realu šiuo metu vėl užakusį vandens telkinį paversti ežeru?

Pelkę paversti ežerėliu galima, bet tai daug kainuos. Tad jei valome ežerą, reiktų jį valyti nuo gyvenamųjų namų pusės. Reikia išvalyti ir atnaujinti vandens pratekėjimą, nes dabar vanduo užsistovėjęs, vandens lygis padidėjęs − todėl pūna pakrantės medžiai. Pratekantis vanduo ir pakrantės augalija — nendrės, švendrės, meldai, viksvos, kurios turi savybę natūraliai apvalyti užterštą vandenį — tikrai padės.

Projekte siūloma kirsti menkavertę augaliją. Ar tai būtina?

Kirsti reikia tikrai ne viską, tik išdžiūvusius krūmus. Nuo geležinkelio ir Klevų alėjos pusės reiktų kuo mažiau kirtimų vykdyti.

Projekte siūloma krauti dumblą į sėsdintuvus, o po to palikti pakrantėse. Ar taip yra gerai?

Čia nusikaltimas. Išsiurbti pavojingomis medžiagomis užterštą dumblą, tai žymiai baisiau nei jo nekliudyti ir palikti jį tūnoti „užrakintą“. Sėsdintuvuose išgaruos tik naftos produktai. Sunkieji metalai, kurių dumble tikrai yra, taip greit negaruoja. Dumblą reikia išvežti. Tai žinoma brangu. O paskleidus chemikalus dirvožemyje, jų bus ir augalijoje, o per augaliją, per bites pateks ir ant mūsų stalo.

Koks sunkiųjų metalų poveikis žmogaus sveikatai?

Aš ne medikas, o biologas, bet kiek žinau — pasakysiu. Sunkieji metalai veikia per membraną. Švinas veikia nervų sistemą ir smegenis. Šios cheminės medžiagos mažai garuoja, tačiau lietūs dar plačiau paskleis taršalus.

Ką savo jėgomis gali nuveikti gyventojai,  matydami tokį nusikaltimą prieš gamtą?

Kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją. Reiktų informuoti tarptautines organizacijas apie šio ežero būklę. Tačiau aš kalbu teoriškai, realybėje kovoti daug sunkiau. Gerus norus „suvalgo“ biurokratizmas, nenoras įsigilinti į svetimas problemas.

 

Aplinkos konsultacijų įmonės UAB „Senasis ežerėlis“ direktoriaus dr. Aušrio Balevičiaus pasisakymas  susirinkime rugsėjo 14 d. dėl Lentvario Bevardžio ežero valymo (sutrumpintas)

Lietuvoje ežerų valymas nuėjo klaidingu keliu. Tas lėšas reikėjo sukoncentruoti, o ne išbarstyti po savivaldybes, ir skirti kokiai dešimčiai Lietuvos ežerų. Čia buvo europiniai pinigai, apie 100 milijonų litų ir tuos ežerus sutvarkyti tinkamai (red. pastaba: kalbama apie bendrą sumą, skirtą ežerų valymui). Arba yra kitas kelias. Reikėjo lėšas naudoti ne dumblo išsiurbimui, o ežero ekosistemos subalansavimui. <….> Toks ežero valymas − dumblo išsiurbimas − vandens kokybės klausimo neišspręs. Pasibaigęs Lentvario ežero valymo projektas jums kelia teisėtą pasipiktinimą, kad nepavyko. Tačiau pagal tą technologiją ir negalėjo pavykti. Už tuos pinigus efektyviau būtų buvę sutvarkyti ežero žuvų bendriją, ežero pakrantes, iškirsti pasvirusius juodalksnius, kurie numeta apie kelis šimtus kilogramų lapų kiekvieną rudenį. Šiek tiek stabilizuoti makrolitinės augalijos kiekius. Ir svarbiausia ežere yra priežiūra. Jei jis, savo nelaimei yra žemiausioje reljefo vietoje ir funkcionuoja kaip visos prietakos surinktuvas, tai natūraliai ta prietaka į jį atneša organinių medžiagų ir teršalų. Be to, Lentvariui yra skaudus klausimas tie sunkieji metalai. Tai nesprendžiama dumblo valymu. Ir man gaila, kad Lietuva šiuo keliu nuėjo.

<…> Dumblas projektuojamas atrankoj iškasti iš ežero ir padėti jį ant kranto. Tuo labiau ne ant stabilaus mineralinio kranto, o ant durpingo kranto. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai dumblas padėtas ant nestabilaus pagrindo. Dumblas slegia ir apatinė durpė pirmiausia pro šoną „išvažiuoja“ į vandenį, tada gali pakilt arba užslinks. Tuo labiau mes kalbame apie užterštą gruntą apie kurį kalba žmonės. Aš įtariu, kad „Kaitros“ nuotekos neturėjo būti stebuklingai švarios, dėl metalų kiekių nereprezentatyviai paimtas tas pavyzdys (red. pastaba: t.y. dumblo tyrimai). Tiek kiek esu susidūręs su šia sistema, tai atestuotoje laboratorijoje atliekami tyrimai teisingai, kitaip jie netektų licenzijos, akreditacijos. Yra kita bėda: iš kur imi pavyzdį priklauso nuo pavyzdžio ėmėjo. Ir jei tų pavyzdžių nebuvo paimtas reprezentatyvus tinklelis, galėjo būti, kad tas pavyzdys buvo paimtas mažiau užterštoje zonoje ir pavyzdys neturėjo sunkiųjų metalų tiek kiek galbūt yra iš tiesų. Galėjo būti duomenų ėmimo klaida. Galbūt paimtas tik paviršinis dumblas, kai „Kaitra“ jau buvo „užsilenkusi“ ir tas šviežias dumblas galėjo neturėti nei švino, nei kadmio, nei nikelio, nei chromo. O kažkur giliau, pusmetrio − metro gylyje, (1978 – 1989 metų periodo išmetimai, kai visa pramonė buvo pakilime) tam grunte tie sunkieji metalai gali ramiai sau sėdėti. Tą tyrimą, žinoma, nesunku pakartoti, tačiau tai kainuoja.

<…> Jei dumblą padedam ant tvenkinio šlaitų, kaip projektuojama šitoje studijoje, tai mes tuos sunkiuosius metalus tik paskleidžiam platesniam plote. Naftos produktai kažkiek išsigaruos oro gavę, tačiau sunkiųjų metalų sklaidą mes kaip ir paskatintume.

<…> Jei mes turėtume tą sumą penketą kartų didesnę ir skirtume didesnę jos dalį ne dumblo kasimui-siurbimui ir kitokiam taškymui, o jo išvalymui nuo sunkiųjų metalų. Toks projektas turėtų prasmę − mes išvalytume vieną praeityje užterštą teritoriją. Dabar projektas ekologinės naudos neatneš. Bus tik paskatinta sunkiųjų metalų sklaida.“

Nuo redakcijos

Projekto rengėjai VšĮ „Grunto valymo technologijos“ pateikė rugsėjo 29 dienos tarybos posėdžiui tvirtinti šiek tiek pataisytą projekto variantą, kuriame  numatyta dumblą krauti į sėsdintuvus. Vėliau bus atlikti dumblo tyrimai ir, jei jie atitiks galimas užterštumo normas, tuomet dumblas bus iškrautas ant kranto. Tačiau jei dumblo pakartotiniai tyrimai parodys, jog jame yra pavojingas kiekis sunkiųjų metalų, tuomet dumblą teks išvežti. Nenumatytos išlaidos guls ant savivaldybės pečių.

Dėl fakto ar buvo Bevardžio ežeras draustiniu, AAA Vandenų apsaugos ir hidrografinio tinklo priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Sabas sakė, jog šią informaciją tikrino, tačiau patvirtinančių duomenų nerado. Anot vedėjo, ežerėlis draustiniu galėjo būti vadinamas ir savivaldybės jurisdikcijos galiomis, tačiau apie tai duomenų taip pat nėra.

Taigi galutinė Aplinkos apsaugos agentūros išvada: poveikio aplinkai vertinimas — neprivalomas.

Dana Zacharevičienė{jcomments on}