Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

BIBLIOTEKA NE TIK DOKUMENTŲ FONDAS

Kalbiname daugiametę bibliotekininkę, filologę, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Genę Dapkevičienę, kilusią iš Pastrėvio kaimo (buvęs Trakų rajonas dabar Elektrėnų savivaldybė).

Kiek metų jau dirbate bibliotekininkystės sferoje?

Kartais pajuokauju, kad mėgstu knygas ir skaityti nuo gimimo. Su bibliotekininkyste susipažinau gan anksti. Kai mokiausi Vievio vidurinėje mokykloje, jau aštuntoje klasėje, vieną dieną per savaitę, mokėmės bibliotekininkystės. Vadinomės gamybinė klasė :vieni buvo pienininkai, kiti bibliotekininkai. Mokėmės Vievio miesto bibliotekoje, vadovė buvo Stefanija Šumskienė (amžiną atilsį). Oficialiai pradėjau dirbti baigusi vidurinę, 1964 metais ir turiu 2 diplomus bibliotekininko ir filologo (VU), tačiau bibliotekininko profesijos neiškeičiau į pedagogo ir nuo to laiko dirbu bibliotekoje.

Dirbote ir kaimiškos vietovės ir miesto bibliotekoje, dabar daugiau nei dešimtmetį vadovaujate Elektrėnų savivaldybės viešajai bibliotekai. Papasakokite kaip sekasi vystyti jūsų vadovaujamo bibliotekų tinklo veiklą?

Pirmoji darbovietė buvo Ausieniškių kaimo biblioteka (ten gyvenome). Dirbau aktyviai, tikriausiai todėl Kultūros skyriaus vedėjo J.Pulausko buvau perkelta į Elektrėnų miesto biblioteką: pirmiausia vaikų skyrių (1976 m.), o nuo 1978 metų buvau paskirta miesto bibliotekos vedėja. Įsteigus naują Elektrėnų savivaldybę, 2000-aisiais metais, mero įsakymu buvau paskirta Viešosios bibliotekos direktore su 10 kaimo filialų ir vienu Vievio − miesto filialu. Visų filialų buvo labai prasta materialinė bazė, bet per nepilnus 7 metus pavyko renovuoti ir modernizuoti visus filialus. Be to, visuose jau įrengta interneto prieiga, vartotojams skirta po 5 kompiuterines vietas. Visuose filialuose jau diegiama kompiuterizuota biliotekinė sistema LIBIS (Lietuvos integrali informacinė sistema Skaitytojų aptarnavimo posistemė).

Jūsų direktoriavimo metu Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka įsikūrė naujajame  pastate. Dabar tai viena iš moderniausių bibliotekų šalyje ne tik architektūrine prasme, bet ir technologine. Kaip tą pasiekėte?

Žinoma, sėkmė savaime neateina. Naują viešąją biblioteką pavyko pastatyti pritariant šviesaus, sumanaus mero Kęstučio Vaitukaičio pritarimu, be to 2003-2013 metais Lietuvoje vyko bibliotekų renovavimo ir modernizavimo programos vykdymas. Architektūrą padėjo parinkti elektrėnietis architektas J.Rašimas, o technologijas diegiame įvairių projektų vykdymo metu. Taip šalia savivaldybės nupirktų kompiuterių, praturtėjome „Bibliotekų pažangos“, RFID projektais ,,Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose plėtra“, kurio dėka įrengta savitarnos sistema: pastatyti RFID knygų patikros varteliai, įrengtos 3 personalo darbo vietos, RFID dokumentų išdavimo/grąžinimo įrenginys skaitytojams, fondų patikros įrenginys ir dokumentų grąžinimo spinta veikianti 24 val. per parą, visos knygos apsaugotos RFID apsaugos elementais.

Kaip atrodo Elektrėnų biblioteka lyginant su kitomis šalies viešosiomis bibliotekomis?

Bibliotekinės veiklos tobulinimui ribų nėra. Kiekviena biblioteka pasirenka savo veiklos modelį ir siekia vykdyti svarbias socialines programas. Mūsų biblioteka šiuolaikiška, moderni ir joje dirba kvalifikuoti specialistai, Lietuvoje naujų bibliotekų pastatyta dar nedaug − 18. Per pastaruosius kelerius metus po naujos bibliotekos atidarymo, mus aplankė nemažai delegacijų iš užsienio šalių ir Lietuvos rajonų. Tai Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos, Vokietijos, Moldovos, Gruzijos, Ukrainos ir daugiausia bibliotekininkų iš Lietuvos rajonų: visiems turime ką parodyti, turime vizijų ateičiai. Dar ne viską įvykdėme…

Jūsų bibliotekoje vyksta daug kultūrinių renginių, papasakokite?

Organizuojame daug įvairių renginių: literatūros ir temines dokumentų, tautodailininkų, fotomeno ir dailės darbų parodas, pristatome kraštiečių kūrybą, rengiame susitikimus su rašytojais, vertėjais, kultūros žmonėmis, daug metų organizuojame Mažąją knygų mugę ir Europos dienos šventę, skaitytojų konferencijas, rašinių konkursus, viktorinas ir kitus renginius suaugusiems ir vaikams.

Koks visuomenės susidomėjimais renginiais ir koks knygomis?

Tradicinė ir moderni biblioteka neįsivaizduojama be knygų, spaudos, vaizdinių ir garsinių, elektroninių ir kitų dokumentų fondo, kuris nuolat papildomas naujais dokumentais. Pagrindinė skaitytojų dalis ateina į biblioteką pasiskolinti knygos, padirbėti su ja vietoje, panaršyti internete, ieško knygos patenkinti mokymosi, lavinimosi poreikius. Kita dalis vartotojų nori tenkinti kultūrinius ir informacinius poreikius, nori bendrauti tarpusavyje,dalyvauti renginiuose, susitikti su kitais bendruomenės nariais bendraminčiais ar kitaip išreikšti save.

Pasakykite savo nuomonę, kaip per keletą dešimtmečių pasikeitė bibliotekų vaidmuo visuomeniniame gyvenime? Kokios yra ateities tendencijos?

Per pastarąjį dešimtmetį biblioteka labai pasikeitė, ji tapo ne tik ,,dokumentų fondas“ ir daugiau negu nemokamo interneto paslaugos. Ji padeda formuotis kūrybiškam ir lanksčiam bendruomenės narių mąstymui. Tai vieta, kurioje ne tik dirbama, bet galima praleisti laisvalaikį. Ateityje, tai bus vieta, kurią galima pasiekti neapsilankant joje ir teikianti paslaugas 24 valandas, 7 dienas per savaitę.

Dana Zacharevičienė{jcomments on}