- Galvė - http://www.galve.lt -

DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS

Dažnai susidūrę su tokiais pasikartojančiais žarnyno negalavimais kaip viduriavimas, pilvo skausmas ar vidurių užkietėjimas, sunerimstame – ar tai grėsminga liga, ar skubiai ieškoti pagalbos, gal nekreipti dėmesio arba gydytis pačiam? Tai  – būdingi  dirgliosios žarnos sindromo požymiai. Ši liga vis labiau plinta, ypač tarp 20–50 metų žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė [1] pataria, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kaip elgtis įtariant dirgliosios žarnos sindromą, kas gali sukelti negalavimą ir kt.

  – Tad kas yra dirgliosios žarnos sindromas ir kaip jis atsiranda?

– Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairaus intensyvumo pilvo skausmais, susijusiais su nenormaliu tuštinimusi (pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija). Ligos priežastys nėra visai aiškios, bet nustatyti kai kurie veiksniai, neabejotinai turintys įtakos ligos pradžiai ir tolesnei eigai. Vienas pagrindinių – psichologinis. Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas, būsto ar darbo vietos, šeiminės padėties pasikeitimas, netgi vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuotą virškinamojo trakto veiklą. Depresija yra kita galima dirgliosios žarnos sindromo priežastis. Pastebima ir maisto  daroma įtaka. Chaotiška mityba arba pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas ir kitas riebus, su cheminiais priedais maistas, per didelis kofeino kiekis „padeda“ atsirasti šiam sindromui.

– Kokie simptomai leidžia atpažinti dirgliosios žarnos sindromą?

– Dažniausi požymiai yra bent tris pastaruosius mėnesius, ne mažiau kaip tris kartus per mėnesį besikartojantis pilvo skausmas ir pakitę tuštinimosi įpročiai – pasikartojantis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pasikeitusios išmatos. Taip pat gali būti juntamas pilvo pūtimas, skausmas tuštinimosi metu, neretai atsiranda pojūtis, jog pilnai neišsituštinote. Būdingas savijautos pagerėjimas pasituštinus. Pilvo skausmai gali būti įvairūs – nuo stiprių, beveik sąrėminių, iki sunkiai apibrėžiamo diskomforto. Gali skaudėti įvairias pilvo vietas, tos vietos gali kisti. Šie simptomai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu. Įvairiais sindromo periodais jie gali atsirasti kartu, po vieną arba galbūt kurį laiką nepasireikšti visiškai. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali jausti ir įvairių kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmus, skrandžio negalavimus, gali kankinti nemiga.

 

– Kas dažniausiai patiria dirgliosios žarnos sindromą?

– Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauniems žmonėms. Pirmieji simptomai pajuntami dar nesulaukus 30 metų. Šis sindromas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams. Manoma, jog tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai. Bet tik Vakarų šalyse moterys šiuo sindromu serga dažniau.

 

– Ką daryti pajutus dirgliosios žarnos sindromo simptomus?

– Jei atpažįstate simptomus, privalote kreiptis į savo šeimos gydytoją ar, jei tik yra galimybė, į gydytoją gastroenterologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Prieš einant pas gydytoją, rekomenduojama stebėti savo būseną, užsirašyti simptomų pasikartojimą, fiksuoti maisto produktus ar kitus veiksnius, po kurių padažnėja negalavimai. Taip pat labai svarbu stebėti savo psichologinę būseną ir fiksuoti streso sukėlėjus, kurie turi ryšį su simptomų pasikartojimu, žinoti vartotus vaistus ir jų poveikį savijautai. Kuo tiksliau ir išsamiau gydytojui papasakosite apie savo savijautą, pateiksite anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, tuo greičiau ir tiksliau jis įvertins jūsų būklę, sudarys individualų jūsų ištyrimo planą, kurie leis patikslinti diagnozę, atmesti kitas panašiais simptomais pasireiškiančias ligas. Taip, panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos, sunkesnės ligos, kurias reikia nedelsiant gydyti. Tai – uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, Krono liga), celiakija, lėtinis kasos uždegimas, piktybiniai virškinamojo trakto augliai, įvairių vaistų (dažniausiai nuskausminamųjų – priešuždegiminių) sukeltas virškinamojo trakto pažeidimas, žarnyno kraujotakos sutrikimai, žarnyno infekcijos, maisto alergija bei kitoks tam tikrų produktų (pvz., pieno) netoleravimas ir kt. Be to, tik gydytojas gali įvertinti, ar simptomai, panašūs į dirgliosios žarnos sindromą, nėra sukelti visai kitų sistemų ligų – pvz., skydliaukės hiperfunkcijos ar kitų hormonų disbalanso, kraujo ligų ir/ar imuniteto nepakankamumo, inkstų funkcijos nepakankamumo.

 

www.medcentras.lt [2]