- Galvė - http://www.galve.lt -

Fizinis aktyvumas – sveikatą stiprinantis veiksnys

Į mūsų ir vaikų gyvenimą vis labiau įsitraukiant išmaniosioms technologijoms ir virtualiam bendravimui, šiuolaikiniai vaikai nustojo judėti, nebeliko motyvacijos žaisti, lakstyti, o į kiemą vaikai eina mažiau, juk bendrauti žinutėmis ar internetu – daug paprasčiau.
Statistika skamba grėsmingai – pastaruosius 10 metų Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas tik mažėja. Vaikams ir paaugliams rekomenduojama mankštintis kasdien po vieną valandą ir daugiau, tačiau tiek fiziškai aktyvūs yra mažiau nei pusė 11–15 metų paauglių. Fizinis aktyvumas suvokiamas kaip sunkus ir alinantis darbas, todėl nėra motyvacijos užsiimti aktyvia fizine veikla. Vietoje jos, laisvalaikiu vaikai mielai rinktųsi kitas nejudrias veiklas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuojamo mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenis, tik kas penkta mergaitė ir mažiau nei kas antras berniukas Lietuvoje laikomi pakankamai fiziškai aktyviais.
Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į padidintą rizikos grupę (nutukimas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, netaisyklinga laikysena), lyginant su tais, kurie eina į lauką ar sporto salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje ar ūkyje, aktyviai sportuoja mokykloje ir už mokyklos ribų, pasirenka kitas fizinio aktyvumo formas. Reguliari fizinė veikla gerina medžiagų apykaitą, mažina nutukimo riziką ir padeda įveikti stresą.
Vaikystė yra labai svarbus gyvenimo etapas, nes būtent šeimos aplinkoje formuojasi vaikų įpročiai. Vyresni šeimos nariai turėtų nepamiršti judėti ir būti sektinu pavyzdžiu mažiesiems bei įtraukti juos į aktyvų gyvenimo būdą. Dažnai suaugusieji teigia, kad užsiimti sportu ir būti fiziškai aktyviais – brangu. Palaikyti fizinį aktyvumą galime ir nelankydami sporto klubo, juk tai galime daryti praktiškai bet kur, o ir ypatingų priemonių tam nereikia. Pavyzdžiui, nemokama sporto salė – laiptai. Lipimas jais gerina širdies – kraujagyslių tonusą. Galima čiuožinėti ar tiesiog pasivaikščioti pakrante, miesto parke. Paprasta ir nieko nekainuoja, o jausitės tikrai geriau. Būtent toks buitinis fizinis aktyvumas yra naudingesnis nei tik vienas kartas sporto klube. Daug svarbiau, kad jūsų vaikas užsiimtų vienokia ar kitokia fizine veikla – tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimai pėsčiomis, pasivažinėjimai dviračiais kartu su šeima ar krepšinio, ar futbolo žaidimas kieme su vaikais. Motyvuokite vaikus judėti. Skatinkite vaikus išbandyti skirtingas sporto šakas ir atrasti sau tinkamiausią, ugdykite poreikį judėti. Kai tėvai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, tuomet sportas natūraliai tampa šeimos laisvalaikio dalimi ir vaikui ugdomas savaime suprantamas poreikis judėti. Pasiūlykite vaikui užsirašyti į sporto būrelį mokykloje. Stebėkite sportuojantį vaiką, domėkitės, kaip jam sekasi. Motyvuokite vaikus, parodydami savo pavyzdį, papasakokite apie sporto teikiamą malonumą, judėjimo džiaugsmą, įdėtas pastangas ir įgytus įgūdžius. Parodykite vaikui, kaip malonu žaisti, o būti geriausiu ir visada trokšti laimėti – nėra pats svarbiausias dalykas.
Mes, mokytojai, siekdami padidinti vaikų fizinį aktyvumą kūno kultūros pratybų turinį nukreipiame ne tik į fizinių galių lavinimą ir funkcinį organizmo pajėgumo didinimą, bet ir į motyvacijos aktyviau gyventi didinimą ir sveikatos stiprinimą. Fizinio aktyvumo formos mokykloje yra šios: judrieji žaidimai, sportiniai ir šokių būreliai, žygiai, šventės, akcijos, varžybos, iškylos, kūno kultūros pamokos. Per kūno kultūros pamokas įgyjami sveikatai reikalingi įpročiai, formuojami saugaus elgesio, bendravimo įgūdžiai, draugiški santykiai. Siekiama, kad fiziškai nepakankamai pasirengę mokiniai nebūtų pašiepiami ar žeminami ir jaustųsi saugiai, kad jų individualus tobulėjimas ir pastangos būtų pastebėtos ir tinkamai įvertintos.
Mokinių gyvensena dažnai lemia gyvenimo kokybę suaugus, todėl svarbu, kad nuo mažens būtų skiriamas ypatingas dėmesys jai ugdyti. Tad kokią gyvenseną pasirinks auganti ir besiformuojanti asmenybė, didelę įtaką turi šeima, mokykla, draugų ir visuomenės požiūris.

LIUDVIKA TICHONOVA,
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos kūno kultūros mokytoja

fitness-nail