Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Gegužinė Bijūnuose suartino gimines ir jų kaimynus

Noriu paneigti paplitusį teiginį, kad kaimai tuštėja ir jaunimas vengia pasilikti tėvų ar senelių sodybose. Pasak Aukštadvario seniūnijos seniūnės Jadvygos Dzencevičienės, kaimai apmirė  dėl per ilgai užsitęsusios žemės reformos, o kaimo gyventojai pavargo, belaukdami nuosavybės dokumentų, dėl žemės  net pykosi giminės, iširo seni giminystės ryšiai. Papasakosiu apie praėjusį šeštadienį Aukštadvario seniūnijos Bijūnų  ir aplinkinių kaimų bendruomenę bei jos svečius, dalyvavusius mums neįprastoje gegužinėje.

Į gegužinę visus sukvietė Marijonos ir Antano Vaicekauskų šeima iš Elektrėnų, kurie ilgai svajojo atsiimti žemę savo senelių Grigonių, gyvenusių Aukštadvario seniūnijos Nečiūnų kaime.
Grigonių giminės ir jų svečių suėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Semeliškių bažnyčioje. Su malda giminės apsilankė Aukštadvario seniūnijos Raipolio kapinaitėse, kur yra palaidoti jų seneliai. Po to Marijonos ir Antano Vaicekauskų iniciatyva,  giminės ir Bijūnų bendruomenės nariai rinkosi Bijūnų kaime, į jų žemėje  stovintį  seną sandėlį, išdabintą berželiais ir alyvomis. Nuotaika buvo pakili. Ant šventiškai padengto stalo puikavosi skilandžiai, sūriai, pyragai, įvairūs skanėstai,  seniūnės Jadvygos Dzencevičienės atvežtas Aukštadvario krašto šimtalapis ir gira.
Pasidabinusi tautiniais rūbais, gegužinę atidarė Marijona Grigonytė – Vaicekauskienė.  Jai talkino jos sūnus, dukra, marti ir anūkai. Daug padėjo Bijūnų bendruomenės pirmininkė Irena Stankevičienė, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.  Eiles skaitė  ir senolių dainas dainavo Elektrėnų neįgaliųjų etnografinio ansamblio nariai, o jiems pritarė Bijūnų bendruomenės  senjorai. Grojo Aukštadvario kaimo kapela, vadovaujama Juozo Banuškevičiaus. Visi šoko, dainavo, žaidė žaidimus, traukė loteriją. Pastato šeimininkai Sigita ir Edmundas Malijauskai padovanojo gegužinės iniciatorei Marijonai Grigonienei stručio kiaušinį – gyvybės simbolį, kad jaunoji karta sugrįžtų į senelių žemę.
Giminės susiėjimo proga Vaicekauskų vaikai ir anūkai pasodino ant senelių žemės pirmąjį ąžuoliuką. Ant pagaminto Lietuvos maketo kiekvienas svečias pastatė uždegtą žvakutę, išsakė savo palinkėjimus ir norus. Degančiomis žvakutėmis padabintas Lietuvos maketas buvo plukdomas mažame Bijūnų kaimo ežerėlyje.
Graži idėja atgaivino senąsias  kaimų gegužinių tradicijas. Gegužinėje dalyvavo ir buvusi Nečiūnų pradinės mokyklos mokytoja Danutė Grigonienė, trumpam į Lietuvą atvykusi iš Amerikos. Ji labai nuotaikingai dalijosi savo prisiminimais apie savo pirmuosius darbo metus, kai, gavusi paskyrimą, atvyko į Nečiūnus. Ji net prisiminė, kokias dainas dainavo su kaimo vaikais, ruošdama pasirodymus tėveliams, kaip jai sulūžo verandos grindys, kaip ji bėgdavo su vaikais nuo kalniuko į ežerą praustis. Su nuostalgija Danutė pasakojo, kad  ir dabar, būdama Amerikoje, ji vis sapnuoja savo pirmąją darbovietę – Nečiūnus. Jei susapnuoja, kad sulūžo verandos grindys, kažkas atsitiks blogo, o jei bėga į Nečiūnų ežerą su vaikais – labai gerai.  
Manau, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos šeimos, siekdamos, kad mes, jauni žmonės, neprarastumėm savo šaknų, atgaivintume senas tradicijas. Tuomet mūsų krašte nenustos žaliuoti  ąžuolai.

Justina Muknickaitė,  Trakų krašto VVG jaunimo atstovė

 

Paskutinis  skambutis Lentvario M. Šimelionio gimnazijoje

 

Eik pirmyn, ir nebijok nukrist,-
Ten kur kelias –
nebėra bedugnės,
Nešk delnuos kaip ryto vyturys
Savo žemei kaitrią
džiaugsmo ugnį.

Būtent šiais gimnazijos direktorės Romutės Nargelienės žodžiais norisi išlydėti į gyvenimą kiekvieną abiturientą. Ir tikėti, kad visi ras savo vietą po saule. Ir žinoti, kad pradžią į gyvenimo kelią jie gavo čia, gimnazijoje. Ir viltis, kad jaunieji šalies piliečiai atneš savo šaliai ne vieną džiaugsmo ugnelę.
Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje 2010 metų Paskutinis skambutis nuskambėjo šventiškai ir nuotaikingai. Šurmuliavo visa gimnazija: trečių gimnazijinių klasių mokiniai triūsė iš peties – negailėjo savo plaučių ir pripūtė daugiau kaip 300 balionų, karpė ir klijavo didžiules gėles, kurios gražino dvyliktokų klases, puošė salę ir gimnazijos fojė, gimnazijos choristai ir šokėjai ruošėsi šventei ir, vadovaujami E.Aliukonytės ir R.Blikertienės,  dovanojo abiturientams ir kitiems šventės dalyviams gražiausias akimirkas.

Nuaidėjo paskutinis skambutis. Vieniems ilgesingas, graudus, kitiems džiugus ir viltingas.  Penktokų sveikinimai, vaikiškais balseliais deklamuojamos eilės, laikinai prisiglaudusių pradinukų ketvirtokų energingas rokenrolas  (mokytoja E.Šestakauskienė) ne vienam priminė senus laikus, kai patys, pirmosios mokytojos L.Stanišauskienės žodžiais tariant, dar tik žengė į pažinimo šalį. Jaunuosius abiturientus sveikino gimnazijos direktorė R.Nargelienė, Trakų r. savivaldybės švietimo, kultūros, sporto bei jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Vytas Rukšėnas, Gimnazijos tarybos pirmininkas A.Vaitkevičius. Visokeriopos sėkmės ir kantrybės linkėjo auklėtojos A.Kazurienė, J.Urmulevičienė, N,Mikalonytė. Prasmingais žodžiais ir daina vyresniuosius draugus sveikino trečių gimnazijinių  klasių mokiniai.
Abiturientai gėlių žiedais, padėkos posmais  ir daina atsisveikino su savo mokytojais, mokykla. Kiekvienas širdyje išsinešė po pluoštą mokyklinio gyvenimo prisiminimų. Renginio vedėjų E.Kornyšovo ir G.Bžozovskytės paskelbtas paskutinis mokyklinis valsas  ne vieną įtraukė į šokio sūkurį, sujaudino ir privertė dar ir dar kartą pajusti – vėl buvo Paskutinis skambutis, vėl išėjo į gyvenimą dar viena abiturientų karta, vėl tyliai užsivers durys, nutiesusios kelius į gyvenimą…

Vida Rukštelytė,  III  gimnazijinės klasės mokinė

 

I.Jankovska fotografiją sieja su ateitimi

 

Šį pavasarį rūdiškietei Irinai Jankovskai gimė idja –  Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijos šimtmečio jubiliejaus proga nufotografuoti bažnyčią. „Tai visiškai naujas projektas, kurio nebuvo iki šiol mano nuotraukų kolekcijoje, – sako Irina. Jos fotografavimo patirtis siejama su gyvu objektu: renginiai, fotoreportažai, fotosesijos. Nors Irina fotografuoja tik ketvirtus metus, tačiau jau dirba su profesionaliais fotografais. „Fotografuoti paskatino tėtis. Jis pastebėjo gyslelę, pasiūle savo pagalbą, bei palaikymą. Taip pat pasirūpino glaudžais ryšiais su profesionaliais fotografais, iš kurių perėmiau patirtį bei žinias,“– tęsia pasakojimą I.Jankovska. Fotografuojant bažnyčią Irinai buvo įdomu bei smagu atrasti kažką naujo, bei susipažinti su menine fotografija.

Fotografija Irinai hobis. Ir ateitį ji sieja su šiuo menu,  nes tai ir pomėgis, kuris netrukdo verslui.
Šiuo metu Irinos fotografijas galima išvysti Trakų rajono savivaldybės foje (2 aukštas). Taip pat jos bus eksponuojamos per iškilmes, minint Rūdiškių parapijos šimtmetį.

{jcomments on}