- Galvė - http://www.galve.lt -

Gojaus kaime krosnis – sasukeni gambaro

Dormantė ir Jurgis Penkinski gyvena Gojaus kaime, kuris yra Rūdiškių seniūnijoje. Atokiau nedidelio bažnytkaimio, prie pušyno prisišliejusi jų sodyba užklydusius prašalaičius stebina iš molio supluktu namu ir stoginėmis, kuriose įrengtos dvi keramikos degimo krosnys.

Jurgis Penkinski talkininkams pagamino kavos, išpilstytos į savo darbo molio indus [1]

Jurgis Penkinski talkininkams pagamino kavos, išpilstytos į savo darbo molio indus

Pirmoji pagal japonų tradicijas sumūryta krosnis anagama gyvavo dešimt metų. Ją, su iš Japonijos atvykusiais žinovais, Gojaus kaimo keramikai statė pusantro mėnesio. Ne juokas beveik keturis tūkstančių plytų sumūryti. Tos krosnies ypatumas tas, kad keramikos gaminiai nedengiami glazūra, o atspalviai ir savotiškas blizgesys gaunamas aukštai temperatūrai sąveikaujant su dūmais.
Idėją statydintis naują krosnį keramikai atsivežė iš tarptautinės konferencijos, vykusios Vokietijoje, Briolino mieste. Ten jie susipažino su japonu keramiku Masakazu Kusakabe, kuris tokią krosnį ir sugalvojo.
Anagamos krosnis būtų dar gyvavusi, kol nekilo mintis statydintis kitą krosnį. Keramikas iš Varėnos Gintaras Knieža pasiūlė išbandyti plytas, pagamintas molį maišant su vilna.

Malkos į pakurą dedamos ne tik pro dureles, bet ir per angas šoninėse sienose. Naujoji krosnis sasukeni suveržta metalo juostomis – aukšta temperatūra neturi judinti mūro  [2]

Malkos į pakurą dedamos ne tik pro dureles, bet ir per angas šoninėse sienose. Naujoji krosnis sasukeni suveržta metalo juostomis – aukšta temperatūra neturi judinti mūro

– Pasiūlymas išties suintrigavo, – pasakoja keramikė Dormantė.
– Išmanančiam keramikos degimo subtilybes, tai leido laisviau eksperimentuoti, nes vilnos buvimas molyje gerokai sumažina pakuros plytų „judėjimą“ ypatingai aukštoje temperatūroje.
Dormantė apie naująją krosnį kalba itin šiltai. Visų pirma, ji irgi padaryta pagal japonų keramikų tradicijas. Krosnis vadinama sasukeni. Lietuviškai tai reiškia jokių rūpesčių.
– Japonai prie termino sasukeni būtinai priduria gambaro, kas išvertus reiškia – derinti atsakingai, – sako D. Penkinski. – Taigi pilnas krosnies pavadinimas japoniškai skamba sasukeni gambaro arba derinant atsakingai, nebus jokių rūpesčių.
Išties puiki toji naujoji Gojaus kaimo keramikų krosnis. Ji žymiai „taupesnė“. Jei per savaitę buvusioje krosnyje anagama būdavo sudeginama geras miškovežis malkų, tai šioji per tris paras tesunaudojo pusantro kubinio metrų malkų. Kiek kitaip sumūryta ir krosnis sasukeni. Buvo pagaminta nemažai plytų, kuriose molis maišytas su vilna. Pati pakura drėbta iš molio-vilnos monolito, o išorinės sienos sumūrytos iš naudotų šamotinių plytų.
– Vilnos panaudojimas plytų gamybai bei degimo kameros suformavimas, molį maišant su vilna, išties duoda puikų rezultatą, – pasakoja Dormantė. – Kai kaminas įkaista, tuomet gaunasi dvigubo degimo efektas, t. y. susiformavusios dujos dar sykį dega ir šitaip pasiekiama 1320 laipsnių temperatūra.
Tokios temperatūros reikia, kad degimo produktas – pelenai – nusėstų ant keramikos gaminių ir pragariškoje temperatūroje virstų savotiška glazūra.
Prieš dvi savaites naujoji krosnis buvo užkurta. Tądien pas keramikus Penkinski atvažiavo keli talkininkai. Jų darbas buvo ruošti malkas, nes molio dirbinius degimui į krosnies talpą keramikai atsargiai susikrovė patys.

[3]

Dailūs ir akiai bei širdžiai mieli keramikų Penkinski molio dirbiniai, degti krosnyje sasukeni

– Malkas reikia supjauti reikiamo ilgio, suskaldyti būtent tokio storio pliauskomis, kad jos degdamos „dirbtų“ pilnu pajėgumu, – aiškino Jurgis. – Krosnį kūrensime tris paras, tiek pat parų ji auš.
Kuo naujoji krosnis skiriasi nuo garsios anagraminės? Reikalas tas, kad su vilna pagamintos plytos ir monolitinė ert-mė, kurioje sukraunami keramikos dirbiniams degti, turi gerą savybę – jos yra „elastingos“, nuo aukštų temperatūrų nejuda.
Keramikai Penkinski iš Gojaus kaimo šįkart užkūrė krosnį jau penktą kartą. Jos karštyje degė daugybė naujų dirbinių. Dalį sudarė miško dvasių kaukės.
– Nepikti tų dvasių veidai, – sako Dormantė. – Tai savotiška padėka miškui, kuriame gyvename, kurio mediena naudojama kūrenimui, į kurį nusklendžia dūmai iš kamino.

VLADAS KASPERAVIČIUS