|
Šių metų birželio 26 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Algirdas Mykolas Brazauskas - Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, 1992 – 1993 m. Seimo Pirmininkas, ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, 1993 – 1998 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Prezidentas, XII – os ir XIII – os Vyriausybių Ministras Pirmininkas.
„Valdžią suprantu kaip didžiausią atsakomybę. Tik savo protu, darbštumu, didelėmis valios pastangomis galime sukurti klestinčią Lietuvos valstybę, kurioje būtų gera ir saugu gyventi kiekvienam piliečiui“ , - teigė Prezidentas Algirdas Brazauskas, savo aukščiausią pareigybę įvardinęs kaip tarnystę tautai ir valstybei.
Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. Tėvai Algirdui ir jaunesniam jo broliui Gerardui nuo mažų dienų skiepijo darbštumą ir sąžiningumą, pratino prie paprastų ūkiškų darbų. A.Brazauskas mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, studijavo Kauno politechnikos institute, po to įtemptai dirbo, sukūrė šeimą , gimė dukros Audronė ir Laima.
A. Brazauskas dirbti pradėjo Kauno hidroelektrinės direkcijos inžinieriumi ir kaip geras statybų, gamybinių procesų žinovas ir organizatorius, gabus, iniciatyvus darbuotojas sparčiai kilo karjeros laiptais. Net ir sunkiomis centralizuoto valdymo sąlygomis A. Brazauskas ir jo bendradarbiai stengėsi lėšas bei išteklius panaudoti ten, kur labiausiai reikėjo Lietuvai.
„Tai jie, iškauliję pinigų, tarybiniais metais atstatė Trakų pilį, Žemaičių plentą ir Lietuvoje statė, statė, statė“, - apie tuometinės Lietuvos valdžios atstovus atsiliepė Tėvas Stanislovas - legendinis Paberžės klebonas, vienuolis, buvęs politinis kalinys M. Dobrovolskis.
1988 metais, prasidėjus tautiniam atgimimui A.Brazauskas įsitraukė į politiką, dalyvavo mitinguose, rėmė Sąjūdžio siūlymus dėl persitvarkymo, inicijavo pokyčius politiniame gyvenime. Palaikomas šio visuomeninio judėjimo, tapo pirmuoju LKP CK sekretoriumi bei vienu iš pačių iškiliausių tautos lyderių. A.Brazausko populiarumas buvo grindžiamas jo atkaklumu ginant Lietuvos interesus, asmenybės žavesiu, kas žadino žmonių pasitikėjimą savo jėgomis, padėjo telktis tautai. 1988 – 1989 metais kaip faktinis Lietuvos TSR vadovas ir TSRS liaudies deputatas, kontaktuodamas su Tarybų Sąjungos vadovybe ir palaikydamas ryšį su Sąjūdžio lyderiais, neutralizavo Maskvos spaudimą lietuvių tautinio išsivadavimo procesui, tuo reikšmingai prisidėjo prie taikaus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989 metų gruodį A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos, suardydama diktatorišką šios partijos monolitiškumą. Toks Lietuvos komunistų apsisprendimas tapo didele sensacija visame pasaulyje, o Lietuvos žmonės bene pirmą sykį reiškė nuoširdų solidarumą „partinėms skyryboms“.
1990 m. sausio 15 d. A. Brazauskas išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku. Vasario 7 d. jo vadovaujama LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą panaikinantį 1940 m. liepos 21 d. vadinamojo Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Tarybų Sąjungą, tuo TSRS atimant teisinį pagrindą laikyti Lietuvą TSRS dalimi. Tautos atgimimo įkarštyje A. Brazauskas buvo įvardintas kaip žmogus – uola, už kurio pečių šalies piliečiai ieškojo užuovėjos, šilumos ir ramybės.
Nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės laukė dideli darbai. Daug rūpesčių ir įtampos pareikalavo TSRS ekonominė blokada, kurios tikslas buvo sustabdyti Lietuvos siekį gyventi nepriklausomai. Kaip pastebėjo pats A. Brazauskas: „Būdami nepriklausomi dirbome priklausomoje aplinkoje, tačiau tvarkėmės taip, kad kuo mažiau nukentėtų Lietuva ir jos žmonės”.
1990-ųjų metų gruodžio mėnesį savarankiškoji LKP pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija, steigiamajame suvažiavime A.Brazauskas išrinktas pirmininku. 1991 m. atsistatydinus pirmajai Vyriausybei, A.Brazauskas perėjo į konstruktyvią opoziciją radikaliai Sąjūdžio politikai. Jo vadovaujama LDDP 1992 m. rudenį įtikinamai laimėjo rinkimus į Seimą. A.Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku ir pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.
1993 m. vasario 14 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesioginiuose ir visuotiniuose Prezidento rinkimuose A.Brazauskas pasiekė didžiausią Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Prasidėjo naujas penkerių metų valstybės vadovo kadencijos laikotarpis. A.Brazausko prezidentavimo metais Lietuva toliau tvirtino savo valstybingumą ir demokratiją, vykdė esmines reformas, buvo įgyvendinamas valdžios funkcijų atskyrimas, įteisinta žiniasklaidos laisvė, gerėjo ekonominiai šalies rodikliai. Lietuva tapo daugelio tarptautinių organizacijų nare, užmezgė ir išplėtojo dvišalius ryšius su Europos ir kitų žemynų valstybėmis, nustatė gerus santykius su kaimynais. Vadovaudamasis Lietuvos Konstitucijos suteiktais prioritetiniais įgaliojimais užsienio politikoje, Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė ekonominių ryšių plėtojimui, bendradarbiavimo stiprinimui kultūros ir meno, sveikatos apsaugos, mokslo ir technikos, informacijos ir kitose srityse su artimiausiomis kaimynėmis – Rusija, Lenkija, Baltarusija, Latvija ir Estija.
Kaip Respublikos Prezidentas, A.Brazauskas įkūrė Prezidento kanceliariją, sudarė jos tarnybas, vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui, užtikrino okupacinės kariuomenės išvedimą, pateikė prašymą priimti Lietuvą į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašė Sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienos, kartu su Lenkijos prezidentu organizavo Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų Vilniaus konferenciją, inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymą. Bendraudamas su žmonėmis Prezidentas Algirdas Brazauskas visada stengėsi įsijausti į jų problemas. Iš jo poelgių dvelkė didi vidinė inteligencija, tolerancija, atlaidumas. Jis niekada nepasirodė esąs svarbesnis už kitus, nieko, net savo didžiausio oponento neįžeidinėjo ir nežemino. Tuo traukė žmones, pelnė jų palankumą.
Kaip politikas Algirdas Brazauskas iki pat paskutinių gyvybingų dienų aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje, turėjo begalinį norą pasitarnauti valstybės ir tautos labui. Nuolat domėjosi ekonominiais ir politiniais šalies reikalais. Jis buvo ir lieka vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos pastarojo dvidešimtmečio politinis veikėjas ir valstybės vadovas.
Algirdas Brazauskas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi ( 1998-02-26); Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000- 07- 01); Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003- 02- 03). Pagerbtas daugelio užsienio valstybių aukščiausiais apdovanojimais.
Algirdo Brazausko parašytos knygos: „Lietuviškos skyrybos“ (1992), „Penkeri Prezidento metai“(2000), „Apsisprendimas“ (2004), „Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį“ (2004), „Ir tuomet dirbome Lietuvai“ (2007).
Algirdo Brazausko moksliniai laipsniai ir garbės vardai:
Ekonomikos mokslų daktaras (1974); Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Minsko humanitarinio universiteto, Kijevo T.Ševčenkos universiteto Garbės daktaras; Kaišiadorių, Rokiškio, Švenčionių, Visagino, Neringos Garbės pilietis. |
