|
Kruopštukė
Rugsėjo mėnesį švęsianti 20-ąjį gimtadienį aukštadvarietė sako, kad svajonių ir tikslų turi daug, kuri svajonė svarbiausia – dabar išskirti sunkoka. Šeštus metus šaudymo sportu užsiimanti Kristina, šios sporto šakos bruožus, tarsi nesąmoningai taiko ir gyvenime: neverta garsiai kalbėti apie siekiamas svajones, kol nematai realių rezultatų. Juk taikaisi visada į dešimtuką – ir sporte, ir gyvenime. Tik gyvenime kartais rezultatų tenka palaukti ilgiau, o sporte juos matai po kelių valandų šaudymo.
Kiekvienam šūviui turi susikaupti susikoncentruoti, jausti visą save, gerai žinoti ir sumaniai pritaikyti techniką, atsijungti nuo aplinkos, suvaldyti stresą.
„Viskas – jutime, turi jausti visą savo kūną: ar teisingai stovi abi kojos, ar teisingai pasiskirsto šautuvo svoris“, - aiškino šaudymo subtilybes Kristina Paliokaitė. „.Kelių milimetrų paklaida ir tu gali suklysti. Daug techninių smulkmenų, tačiau visos svarbios, bet tuo ir žavus man šis sportas, nes esu kruopštukė“.
Paviliojo ekologija
Kruopščiai ir tiksliai mergina rinkosi ir profesiją. Dar besimokydama Aukštadvario vidurinėje gerais sportiniais rezultatais išsiskirianti moksleivė, atrodytų ir profesiją pasirinks susijusią su sportu ar ginklais. Įvertinusi kiekvieną pliusą ir minusą, išklausiusi visą suteiktą trenerio informaciją apie gal kiek lengviau suderinamas su sportu studijas, Kristina liko susikoncentravusi į širdžiai mielą taikinį - gamtos mokslus.
Šiemet Kristina Paliokaitė jau baigė Ekologijos mokslų Vilniaus Universitete pirmo kurso studijas ir tvirtina, kad pasirinkdama nė kiek neklydo: „Gyvybė – aukščiausia vertybė, jos pilna gamtoje. Man patinka stebėti nuolat pulsuojantį gyvenimą. Dar mokykloje – mieliausios buvo biologijos pamokos“, - pagarbą gyvybei deklaruoja kasdien po kelias valandas šautuvo iš rankų nepaleidžianti mergina.
Pareigingai vykdė pažadą
Paklausta, kaip suviliojo šaudymas, Kristina Paliokaitė linksmai prisimena septintoje klasėje draugei duotą pažadą, kurį pareigingai vykdė: „Nei domėjausi šaudymu, nei
svajojau – tiesiog vykdžiau Aistei duotą pažadą“, - juokiasi mergina. „Nepamenu jau už ką, bet kaip vaikystėje įprasta, draugė man padarė kažkokią paslaugą, o už tai turėjau pažadėti, kad palaikysiu ją ir kartu pradėsiu lankyti šaudymo būrelį. Nutariau nueisiu į pirmą treniruotę ir dar kelias, o po to - mesiu“.
Treneris Viktoras Stukas greitai pastebėjo merginos šaudymo sportui tinkamą charakterį. Kaskart neįkyriai patardamas, atskleisdamas kokią techninę subtilybę ir palaikydamas geru žodžiu, tarsi „užkrėtė“ Kristiną meile šiam sportui. Po sąžiningai lankomų treniruočių, varžybose pasiekiami rezultatai kaskart gerėjo, ir Kristiną pagavo azartas.
Tarsi tėvas
Sakoma, kad geriausias įvertinimas mokytojui – tai, kad jo perduotos patirties ir išminties dėka, mokinys nueina toliau, pasiekia aukštesnių rezultatų. Kaip teigia Kristina, nei gerų rezultatų, nei sportinės karjeros nebūtų be trenerio.
„Mano treneris – nuostabus žmogus. Santūrus, taktiškas ir supratingas“, - teigia Kristina Paliokaitė. „Jei turiu kokių problemų, drąsiai sakau treneriui – jis visada tėviškai pataria. Niekada nebuvome susipykę ar dėl ko nors susiginčiję, jei ir suklystu treniruotėje – niekada nepakelia balso. Kantriai, ramiai ir neįkyriai pataria ar suskelia kokį juoką. Iš treniruotės visada išeinu gerai nusiteikusi ir su giedra nuotaika“.
Įdėmus šaulės žvilgsnis pastebi kiekvieną trenerio gerą savybę. Kristina vertina savo mokytojo darbą ir pasiaukojimą, suvokia kiek laiko ir jėgų tam paaukojama. Ir paklausta ar nepamąsto kada nors, po daugelio metų, kai bus pasiekusi visų trokštamų pergalių, imtis trenerio darbo, atsako: „Negalvojau, bet stebėdama kiek rūpesčių turi mano treneris – nenorėčiau. Jis rūpinasi viskuo- apranga, sportiniu inventoriumi, treniruotėms tinkamų patalpų paieška, išvykomis. O man belieka tik laiku ateiti į treniruotę“.
Mama – ginklanešys
Nors oficialus šaulės fanų klubas dar neįsteigtas, aukštadvariečių palaikymą Kristina jaučia nuolat. Po sėkmingų startų, gatvėje atpažįstantys čempionę žmonės sveikina ir linki sėkmės. Vilniaus Universiteto bendramoksliai taip pat palaiko ir didžiuojasi taikliai šaudančia būsima ekologe. Palaiko šaulę ir fakulteto dekanė – jei praktikos laikas kartais sutampa su išvyka į svarbias varžybas, studentei leidžiama darbų planą pakoreguoti.
Tačiau ištikimiausia ir mieliausia šaulės gerbėja – mama. „Mama labai džiaugiasi, jai svarbus kiekvienas mano rezultatas“, - sako Kristina. „Namie įrengė kampelį, kuriame – visi mano medaliai, diplomai, taurės. Ir jei kada po svarbių varžybų, tiesiog dėl laiko stokos po paskaitų atskubu namo palikusi Vilniuje apdovanojimą, mama juokais priekaištaudama klausia „Kur mano taurė?“
Mama žino ir kiek sveria trapios merginos šautuvas. „Kartais tenka mamai mane palydėti išvykstant į varžybas, tai mielai paneša šautuvą, abi juokiamės, kad ji – mano ginklanešys“, - sako Kristina.
Naujas ginklas – nauji rekordai
O sveria šautuvas nemažai – apie penkis kilogramus. Kaina litais, dažniausiai, viršija gramų kiekį. Sąlyginai geras šautuvas kainuoja apie 10 tūkstančių litų. Šiemet, Trakų savivaldybės paramos dėka aukštadvarietei nupirktas naujas šautuvas, skirtas kulkiniam šaudymui. Senajį, jau „prijaukintą“ Walther orinį šautuvą Kristina pravardžiuoja „Drauge“, naujajam – pravardės dar nesugalvojo, gal atsitiktinė mintis pakuždės, o gal ir toliau bus vadinamas „nauju“, nes nuolat skatins ruoštis naujiems sėkmingiems šūviams, kurių kasmet – daugiau. Ir ne šiaip sėkmingi, bet rekordiniai. Šių metų sausio 15 dieną Vilniuje vykusiose tarptautinėse kulkinio šaudymo sporto varžybose „Polonia 2010“, atliekant 40 šūvių iš 10 metrų atstumo su 4,5 mm kalibro pneumatiniu šautuvu stovint Kristina Paliokaitė pelnė 394 taškus – 2 taškais pagerino Lietuvos rekordą pneumatinio šautuvo 10 metrų rungtyje merginų grupėje ir tuo pačiu pakartojo moterų grupės rekordą, priklausantį Margaritai Belochvostovai.
Gegužės pabaigoje Rokiškyje vykusiose Lietuvos kulkinio šaudymo mažo kalibro (MK) ginklais taurės varžybose Kristina pasiekė naują Lietuvos rekordą - trijų padėčių rungtyje (gulomis, klūpomis ir stovint) surinko 573 taškus iš 600 galimų. Tapo nugalėtoja suaugusiųjų grupėje ir14 taškų pagerino Lietuvos jaunimo rekordą. Ankstesnis aukščiausias pasiekimas - 559 taškai – priklausė net trims šaulėms: Jelenai Bazdyrevai (1992 m.), Rasidai Kovalskai (1995 m.) ir Gerdai Židovainytei (1999 m.).
„Rokiškio varžybas atsiminsiu ilgai – nes šaudžiau po sėkmingo šuolio iš antro aukšto“, - juokiasi Kristina. Mat, neapžiūrėjęs pastato, kuriame buvo apgyvendinti sportininkai, prižiūrėtojas, galvodamas, kad patalpose nieko nėra – užrakino išėjimą. Kristina liko įkalinta antro aukšto kambaryje. Tam, kad spėtų į varžybas, jai beliko šokti pro langą.
„Laiko daug abejoti neturėjau – turėjau bėgti į varžybas. Apsimuturiavau paklodėmis kad dalinai išvengčiau skaudaus smūgio ir nušokau. Sėkmingai“. Kaskadinis triukas pavyko – Kristina tiksliai apskaičiavo šuolio trajektoriją ir pataikė tiesiai į jos lūkuriavusio trenerio rankas.
Po savaitės Kristinos laukia naujas išbandymas – ji dalyvaus 50-tajame jubiliejiniame šaudymo čempionate Miunchene. Belieka palinkėti jai sėkmės.
Gražina Noreikienė |
