|
Senasis archyvas
Pirmoji asmeniška pažintis su Rimantu Urbanavičiumi įvyko prieš kelerius metus, kuomet teko talkinti organizuojant Trakų bažnyčios 600 metų jubiliejui skirta parodą „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja“. Rimantas Urbanavičius buvo šios parodos dalyvis. Anot Rimanto, tuometinė paroda paskatino jį sujaukti senąjį uždūlėjusį archyvą, kuris jau seniai prašėsi prikeliamas. Taip juostiniai kadrai, prikelti naujam gyvenimui ir buvo pateikti parodai. Autorius, prie pamėgto fotografavimo grįžo tik išėjęs į užtarnautą poilsį. Entuziastingai tvarko savo fotoarchyvą, įsigijo jau ne juostinį, o skaitmeninį fotoaparatą ir kuria naujus darbus.
Natūralumas
Rimanto Urbanavičiaus profesijos – inžinierius elektrikas – meniška nepavadinsi, tačiau laisvalaikio pomėgis – fotografija – griebiantis už širdies ir džiuginantis ne tik jį patį, bet ir aplinkinius. Autoriaus darbuose atsispindi jo gyvenimo dalis: tai šeima ir dar viena meilė – kalnai. Daugiausiai Rimantas fotografuoja vaikus. Vaikų emocijos ir mėgiamos autoriaus juodai baltos tonacijos – paperka natūralumu. Spalvas į nuotraukas, autorius įveda atsargiai. Anot fotografo, spalvas reikia gerai išmanyti, mokėti jas derinti, priešingu atveju vaizdai nuotraukoje gali konkuruoti, o pati nuotrauka galiausiai nepaliks jokio įspūdžio.
Kiek teko matyti šio fotografo nuotraukų, susidarė įspūdis, jog Rimantas moka išgryninti vaizdą, t.y. fotografijose nėra trikdančių detalių, ar dėmesį blaškančių elementų.
Oficialus fotografas
Prieš keletą dešimtmečių Rimantas buvo priimtas kandidatu į Lietuvos fotomeninkų sąjungą. Vėliau ryšius su sąjunga nutraukė, kadangi paviliojo kelionės ir kalnų turizmas.Daugelį metų Rimantas paskyrė ekspedicijoms į kalnus, buvo paskirtas oficialiu ekspedicijos fotografu. Tad didžioji dalis darbų skirta kalnams, jų grožiui atskleisti, praleisto laiko kalnuose su kolegomis fiksavimui bei ekspedicijų ataskaitoms. Keliavo Rimantas po Tarybų sąjungos kalnynus: Kaukazą, Pamyrą, Uralą, Altajų bei kt. „Pirmą kartą, kuomet keliavau į kalnus, tai susigundžiau tik dėl fotografijos: panorau įspūdingų vaizdų. O iš čia ir pomėgis keliauti po kalnus atsirado“ – sakė fotografas.
Teko filmuoti
Retsykiais R.Urbanavičiui tekdavo ne tik fotoaparatą, bet ir tris kilogramus sveriančią filmavimo kamerą į kalnus temptis. Teko ir fotografuoti, ir filmuoti. „Buvo ne vienas ekstremalus nutikimas, tačiau vieną prisiminus dar ir dabar delnai sudrėksta, — prisimena Rimantas. „Teko mirčiai į akis pažvelgti, bet matyt ne laikas buvo, tad pavyko išsigelbėti: slydau ledu, be saugos virvės, tačiau išgelbėjo ledo kirtiklis – užsikabinau.“
Apie 1988 metus R.Urbanavičius dalyvavo respublikiniame turistinio-mėgėjiško kino konkurse: antrąją vietą laimėjo bei pagrindinį prizą gavo už filmavimą ekstremaliomis sąlygomis.
Ūkininkauja
1968 metais Rimantas gavo paskyrimą į Trakų rajono elektros tinklų įmonę. Po metų buvo perkeltas į Elektrėnus vadovauti Vievio skyriui. Nuo 1973 metų, beveik keturis dešimtmečius dirbo „Vievio paukštyne“ energetikos inžinieriumi. Sulaukęs senjoro amžiaus, inžinierius Rimantas išėjo į užtarnautą poilsį. Tačiau pensininkas nepoilsiauja, o ūkininkauja – padeda vystyti šeimos sukurtą putpelių ūkį. Bet tai visai kita istorija.
Šiuo metu Rimantas aktyviai įsitraukęs į Traku krašto fotografų asociacijos „Fotra“ veiklą. Padėjo suorganizuoti pirmąjį krašto fotografų plenerą.
Darbo nebijo
Apsilankius Urbanavičių namuose, Vievyje, supranti, kad Rimantas tikras savo ūkio šeimininkas. Viskas padaryta savo jėgomis, savo rankomis, viskas — namams ir gražiai namų aplinkai. Darbo Rimantas nebijo, todėl spėja ne tik ūkį, namus, bet ir sodybą miškuose prižiūrėti.
Kiek žmogus darbštus, tiek ir kuklus: mažai kalba apie savo gyvenimą. Tik iš įdomių trumpų pasakojimų gali susilipdyti R.Urbanavičiaus paveikslą. Kad ir vienas pasakojimas iš jo paauglystės. Autorius pasakojo, kaip pačiam teko iš parankinių medžiagų susikonstruoti fotodidintuvą: „Viską dariau pats bandymų keliu. Pirmojo pasigaminto didintuvo eksponavimo laikas buvo net pusvalandis“ - pasakojo R.Urbanavičius. Domėjosi fotografas ir tuometine fotospauda, iš jos ir mokėsi fotografijos meno.
Dana Buinickaitė |
