Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Kai svajonės pradeda pildytis

Ugnė Zalieckienė finišuoja prestižinėse Ladies Cup 120 km varžybose Italijoje (kairėje)

Kalbiname vienas ryškiausių žirginio sporto rajono sportininkių, seseris Gabrielę Mateikaitę ir Ugnę Zalieckienę. Tai žirginio sporto atstovės, kurios jau bene dešimtmetį garsina ne tik Trakų rajoną, bet ir Lietuvą savo pasiekimais ištvermės jojimo disciplinoje.
Kuo praėjęs varžybų sezonas buvo ypatingas?
– Dar metų pradžioje nuotaikos buvo itin niūrios, mat karjerą baigė vienas pajėgiausių klubo žirgų, o jaunoji pamaina dar nespėjo užaugti iki tarptautinio lygio, todėl manėme, jog šis sezonas apsiribos dalyvavimu nacionalinėse varžybose. Tačiau gavosi kone atvirkščiai – sudalyvavome bene rekordiniame tarptautinių varžybų skaičiuje su daugybe įvairių žirgų. Tai sezonas, kai pradėjo pildytis svajonės. Gal greičiau ne svajonės, o tikslai, kurie atrodė tokie tolimi, kad iki šiol sunku patikėti. Pirmą kartą startavome varžybose dykumoje (Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose), pirmą kartą varžėmės prestižinėse Ladies Cup varžybose Italijoje.

Gabrielė su kumele Dakota trasoje Dubajuje

Ar rezultatai pranoko lūkesčius?
– Rezultatų buvo visokių, tai juk sportas, kartais pasiseka labiau, kartais mažiau. Juolab, kai tenka joti ne savo pačių treniruotus žirgus. Asmeniškai man, tai vienas sėkmingiausių sezonų sportinėje karjeroje, mat pasiektas finišas trijose iš keturių tarptautinių varžybų, vienose iš jų net gi iškovotas prestižinis „Best Condition“ prizas. Iš nacionalinių varžybų neteko pabūti prizininkų tarpe tik Dubajuje vykusiose varžybose, tačiau liežuvis sunkiai verčiasi vadinti jas nacionalinėmis, tai tik oficialus statusas, mat iš tikrųjų jose varžėsi virš 280 geriausių duetų iš viso pasaulio, tiek retai susirenka į kontinentinius ar net pasaulio čempionatus.
Sesei šis sezonas buvo mažiau sėkmingas, tačiau tai nereiškia, jog ji įgijo mažiau patirties. Teko išbandyti daugybę pačių įvairiausių žirgų, tokiu būdu pasitikrinant savo galimybes ir įrodant profesionalumo lygį, kuris neoficialiai, tačiau vis tik užgarantavo pakvietimus į prestižines varžybas ateinantiems metams, o tai šiuo metu mums svarbiausia.
Taip pat startavome tarptautinėse varžybose Slovakijoje, Estijoje, Vokietijoje bei Lietuvoje vykusiame Šiaurės-Baltijos šalių čempionate. Įsigijome nuostabų žirgą, kuris leido savo rankose išlaikyti šalies čempionų titulą, taip pat keletą jaunų perspektyvių žirgų.
Kuris iš šio sezono pasiekimų jums svarbiausias?
– Kiekvienos varžybos yra mažytė pergalė. Kartais be galo džiaugiesi tuo, kad jaunas žirgas pagaliau leidžiasi būti gaivinamas vandeniu ir visiškai nesvarbu, kad tai viso labo 40 km distancija. Žinoma, nemažiau laimės suteikia ir finišo linijos kirtimas prestižinėse varžybose, įveikus 120 km trasą išties alinančiomis sąlygomis ir jojant žirgu, su kuriuo susipažinai, vos porą dienų prieš startą. Morališkai turbūt svarbiausias buvo finišas Italijoje CEI2*120 km distancijoje, mat šios varžybos tapo tarsi kokio prakeiksmo persekiojusios bene tris metus, įveikimu. Mat per pastaruosius metus buvau net kelis kartus eliminuota jau kirtus finišo liniją, o šį kartą rezultatas pagaliau buvo užskaitytas. Tačiau labiausiai didžiuojuosi žirgo Petronella iškovotu „Best Condition“ prizu bei pirmu sėkmingai įveiktu CEI*120km sunkioje trasoje Vokietijoje. Ši jauna kumelė atidavė visą save, net daugiau nei ji galėjo, kad finišuotume, be galo ja didžiuojuosi.
Ne ką mažiau didžiuojuosi sesės startais Dubajuje. Prisipažinsiu, jog stipriai bijojau dėl jos, nes jai atitekę žirgai buvo itin stiprūs ir atitinkamai labai sudėtingi, net gi pavojingi. Nors praėjo jau beveik metai, vis dar prisimenu, kaip prieš vieną iš jos startų mintyse sprendžiau dilemą, ar nereikėtų jos atkalbėti. Tačiau mane įtikino jos profesionalumas, nors dėl jos baisu buvo visiems aplinkiniams, ji nė sekundėlę neleido sau parodyti, jog bijo ir pati. Manau, tai ją ir išgelbėjo, mat žirgai labai gerai jaučia, ką jaučia raitelis ar tiesiog šalia esantis žmogus, todėl tikras profesionalas visada turi būti ramesnis ir užtikrintesnis už patį žirgą, kad ir kaip pastarasis stresuotų.

Gabrielė Mateikaitė su Brite tapo Lietuvos Respublikos 2017 metų ištvermės jojimo čempionėmis

Kas šį sezoną jums suteikė daugiausiai džiaugsmo?
– Britė. Tai mūsų pavasarį įsigyta arabų veislės kumelė. Po skaudžios netekties praėjusį rudenį, kuomet teko anapus išlydėti mūsų daugkartinę čempionę Sireną nesitikėjau, kad kada nors vėl turėsime tokį protingą ir žavingai jautrų žirgą. Nežinia ar Britei bus lemta pasivyti ar net pralenkti Sireną pasiekimais, tačiau ji šių metų Lietuvos Respublikos Čempionė ir ne tik. Ji mūsų mažas, subtilus stebuklas. Tai žirgas, kuris kiekviename žingsnyje primenu, jog tai, kad ji sveria bene pusę tonos, nereiškia, jog ji neprotauja ar juo labiau neturi jausmų. Kuomet teko perimti iš sesės šio žirgo treniravimą, pirmąją savaitę stipriai vargau net su užlipimu ant šio žirgu, buvo panašu, kad ji tiesiog manęs neprisileidžia, tuomet sesė išdavė paslaptį, jog mūsų jausmingąją Britę prieš ant jos sėdant reikia pabučiuoti. Ir ką jūs manot? Tai veikia. Apie tokius žirgus galima pasakoti ir pasakoti, tačiau dauguma skeptikų tokių dalykų nė nesuprastų.
Ar jau planuojate naująjį sezoną?
– Žinoma. Žirginiame sporte tokie dalykai pradedami planuoti gerokai iš anksto. Mat jei neturi daugybės pinigų, žirgus sportui auginiesi ir nuo pačių pradmenų mokiniesi pats, o tai užtrunka. Dalis žirgų atkrenta dar treniruočių eigoje ir net nebeišvažiuoja į varžybas, tuomet esi priverstas skubiai ieškoti naujų, o kur dar traumos… Ateinančiam sezonui turime tris dar tik apjodinėjamus žirgus, jų laukia įtemptas nacionalinių varžybų grafikas. Turime dvi kumeles, kurios tikimės, jau kitąmet įžengs į tarptautinę areną. Ir, žinoma, visuomet esame atviros pasiūlymams joti svetimus žirgus, tikimės jog jau sausio mėnesį tai ir darysime Dubajuje vyksiančiose varžybose.
Ko palinkėtumėte sau?
– Nepristigti sveikatos ir šiek tiek sėkmės. Turime planą ir svarbiausia – pakankamai noro, todėl vadovaudamosis moto „Kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji ir tuo laimingesnis esi“ nesustosime.

„Galvės“ redakcijos inf.