- Galvė - http://www.galve.lt -

Kaniterapija specialiųjų poreikių turintiems vaikams

[1]
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje jau trečią mėnesį vyksta specialūs edukaciniai užsiėmimai su terapijos elementais. Kartą per savaitę vaikus „moko“ terapinis šuo – auksaspalvė retriverė Goja. Su savo vedle kaniterapeute Sigrida Rupšyte-Paleičike ji atvyksta iš Vilniaus ir drauge su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos specialiąja pedagoge, logopede Silvija Masiukiene veda užsiėmimus vaikams.
Su pedagoge S. Masiukiene – apie mūsų šalyje vis dar neįprastą veiklą – kaniterapiją kalbėjosi Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė.
– Kaniterapija: ką apie šią veiklą žinojote anksčiau ir ar keitėsi jūsų požiūris, prasidėjus terapiniams užsiėmimams su šunimi?
– Apie kaniterapiją sužinojau lankydamasi nevyriausybinės organizacijos „Lietaus vaikai“ organizuotame renginyje, kur teko bendrauti su kaniterapijos specialiste, daugiau sužinoti apie kaniterapiją. Apie šią veiklą žinojau ir iš projekto „Skaitymas su šunimi“, kuris ne pirmus metus sėkmingai vyksta Trakų bibliotekoje. Vaikų literatūros skyriaus vadovė Dalia Bagdžiuvienė kaip tik ir pasiūlė organizuoti bibliotekos patalpose kaniterapijos užsiėmimus specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Ir vis dėlto net neįsivaizdavau, kad ši veikla gali taip prisidėti prie vaikų ugdymo, o dabar tikiu: tai gali būti gražus komandinis specialiojo pedagogo, logopedo ir kaniterapeuto darbas. Ir šis komandinis darbas teikia didelę naudą vaikams.
– Kiek užsiėmimų Goja ir jos vedlė Sigrida jau pravedė vaikams ir kokio pobūdžio tai buvo užsiėmimai?
– Terapiniai užsiėmimai su terapiniu šunimi Goja jau vyko 4 kartus. Mes su Sigrida iš anksto aptariame užsiėmimo tikslus, mokomąją medžiagą kuruoju aš, o visas metodines priemones sukuria bei parenka Sigrida. Ji numato, kaip ir kiek į užsiėmimą galima įtraukti Goją. Numato gana smulkų užsiėmimo scenarijų. Per tą laiką buvo lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai, komunikaciniai gebėjimai, turtinamas aktyvusis ir pasyvusis žodynas, lavinami skaičiavimo bei pažintiniai įgūdžiai. Pažintinės veiklos metu siekėme lavinti vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sutrikusias funkcijas.
– Kokių raidos sutrikimų turintys vaikai lanko kaniterapijos užsiėmimus?
– Iš viso aštuoni vaikai lanko kaniterapijos užsiėmimus, septyniems jų nustatytas vidutinis intelekto sutrikimas, o vienam – nepatikslintas intelekto sutrikimas.
– Gal jau pastebėjote vaikų elgsenos, mokymosi pokyčių? Apskritai, kaip jaučiasi ir ką sako vaikai?
– Ugdytiniai labai mielai lanko užsiėmimus. Kaniterapijos užsiėmimų metu jie yra labiau motyvuoti, greičiau sutelkia dėmesį ir ilgiau jį išlaiko. Du mokiniai po terapinių užsiėmimų produktyviau dirba ir kitose pamokose, labiau susikaupia. Man labai džiugu, kad pagerėjo ir mūsų santykiai, užsimezgė nuoširdesnis ryšys, todėl tikiu, kad galime pasiekti geresnių akademinių rezultatų. O ko daugiau mokytojui norėti – juk tai svarbiausia.
– Šuo pamokoje – koks tėvų požiūris į netradicinį ugdymą?
– Tėvai mielai ir iškart sutiko, kad jų vaikai lankytų kaniterapijos užsiėmimus. Deja, ne visi norintys pateko. Taip yra todėl, kad negalime labai „apkrauti“ šuns, dirbame nedidele grupele, turime paisyti gyvūno gerovės. Koją kiša ir techninės kliūtys, nepritaikyta aplinka – mokinys, kuris naudojasi neįgaliojo vežimėliu, negali pakilti iki trečiojo aukšto, kur yra vaikų bibliotekos patalpos. Berniuko mama labai prašo, kad sūnus galėtų dalyvauti, ji girdėjo gražių atsiliepimų apie kaniterapijos naudą.
– Pajuokaukime: prie savo pedagoginės patirties pridėsite ir „šunišką“ patirtį…
– Ir tuo labai džiaugiuosi, juk ne visiems taip pasiseka. Pedagoginį darbą dirbu jau ketverius metus. Anksčiau dirbau darželyje su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Trejus metus dirbu sutrikusio intelekto ugdytinių specialiąja pedagoge. Savo darbe stengiuosi taikyti aktyvius ugdymo metodus, todėl esu labai dėkinga, kad galim organizuoti ir kaniterapijos užsiėmimus. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, kur aš dirbu, turi dvi jungtines specialiąsias lavinamąsias klases. Kol kas tokio lygio projektų kaip kaniterapijos užsiėmimai neturėjome, nors mūsų gimnazijoje ir įgyvendinami projektai, susiję su emociniu ugdymu, patyčių prevencija. Jie daugiausia skirti normalų intelektą turintiems mokiniams, todėl džiugu, kad atkreiptas dėmesys ir atsirado galimybių padėti ir kitiems vaikams.

AURELIJA STASKEVIČIENĖ,
Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė