- Galvė - http://www.galve.lt -

Karštas oras – ne tik malonumas

Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ar sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, įšyla galvos smegenų dangaluose esančios kraujagyslės, jos plečiasi, didėja spaudimas, todėl vystosi smegenų hiperemija, pakyla galvos smegenų temperatūra, ima trikti galvos smegenų funkcija. Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas, saulės spinduliams tiesiogiai veikiant nepridengtą galvą arba sprandą. Jo požymiai: galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse; išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas; pykinimas, vėmimas; padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas; aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio); sąmonės netekimas, apalpimas. Jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba, galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo).
Dažnai kartu su saulės smūgiu ištinka perkaitimas (šilumos smūgis): pakyla kūno temperatūra, odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja), atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mieguistumas, žiovulys, vangumas, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli, padažnėja pulsas, kvėpavimas.

Pirmoji pagalba perkaitus
Jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena.
Ištikus saulės smūgiui ar sunkaus perkaitimo atveju, skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą. Paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite. Atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę. Vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone. Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu. Ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu. Pasiūlykite vėsesnio gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis). Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Netenkama skysčių
Dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų amžiaus, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei.
Per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu. Dėl karčio poveikio gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis. Karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis. Perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais.

Pavojingas ir sportininkams
Jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis.
Sunku ištverti kaitrą ir būsimosioms mamoms. Dėl karščio daugiau geriama, todėl besilaukiančiosioms gali imti tinti kūnas, ypač kojos, padidėti kraujospūdis.
Ilgai būti saulės atokaitoje nesveika. Ypač tai kenkia šviesiaplaukiams ir mėlynakiams žmonėms, taip pat turintiesiems juodų arba tamsių pigmentinių dėmių.

Pasirūpinkite sveikata
Visada su savimi nešiokitės vartojamų vaistų. Būtiniausių vaistų turėti patartina ir sveikiems žmonėms, nes dėl deguonies trūkumo dažnai įskausta galva. Kęsti skausmo specialistai nepataria, skausmo priepuolį verčiau nuslopinti pačioje pradžioje. Todėl rankinėje būtinai reikėtų turėti veiksmingų analgetikų.
Per karščius moterims dažnai gali sutrikti menstruacijų ciklas, todėl rankinėje būtinai reikėtų nešiotis higieninių paketų, kurie apsaugos nuo staigmenų, kurias organizmui gali pateikti neįprastai karštas oras.
Neblogai būtų su savimi turėti ir pleistro, kuris padės bateliams ar basutėms nutrynus basas kojas. Vaistinėlėje būtinai turėkite aktyvintos anglies arba smektos, nes per karščius gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla.

Kad nakties poilsis būtų pilnavertis

Jau dienos metu reikia pasirūpinti, kad miegamasis kambarys per daug neįkaistų – užtraukite užuolaidas ir žaliuzes, uždarykite langus. Išvėdinti kambarį reikėtų prieš pat miegą. Geriau miegosite, jei prieš miegą nusimaudysite po vėsiu dušu.

Kaip saugotis nuo karščio?

Svarbiausia – tinkamai apsirenkite: dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; venkite drabužių iš sintetinių audinių. Patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;  avėti odinę avalynę, galvą pridengti kepure ar skarele.
Karštymečiu fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.. Kai karšta, judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu įprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. Venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Jeigu pajutote, kad atsiranda perkaitimo simptomų, užsidėkite ant galvos šaltą kompresą. Pagal galimybę prisėskite (o dar geriau prigulkite) pavėsyje, atsisekite marškinių apykaklę, atlaisvinkite kelnių diržą, sudrėkinkite atviras kūno vietas vandeniu ir pamasažuokite smilkinius.  Pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite dažniau nei troškina

Geriausiai tinka tyras vanduo. Jei geriate mineralinį vandenį, labiausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių. Negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys. Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu, arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė. Gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos. Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo. Pagyvenę žmonės turėtų žinoti, kad tokiame amžiuje galima nejausti troškulio, todėl jiems reikėtų tiesiog tai atsiminti ir prisiversti atsigerti tiek, kiek reikia.

Valgykite saikingai

Valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių. Valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų. Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. Nepatariama valgyti aštrių patiekalų, kadangi jie skatina prakaitavimą, todėl organizmas praranda daug skysčių. Atsakingiau rinkitės maisto produktus, o gaminant maistą, laikykitės higienos reikalavimų. Greitai gendančius produktus reikėtų rinktis tik iš šaldymo įrenginių, nepažeistomis pakuotėmis, būtinai patikrinant tinkamumo vartoti terminus. Keliaujantiems nepatariama vežtis greitai gendančių maisto produktų. Troškulį patariama malšinti fasuotu geriamuoju, šaltinio, natūraliu mineraliniu, stalo vandeniu. Rizikinga gerti pakelėse iš šulinių, kur nežinomas jų užterštumo nitratais lygis.

Venkite saulės nudegimų

Odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus. Pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę. Akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.
Jei nudegimo išvengti vis dėlto nepavyko, ant pažeistos odos reikia uždėti šaltu vandeniu sušlapintą ir išgręžtą rankšluostį ir jį palaikyti. Po to apsvilusias vietas reikėtų pasitepti gydomuoju tepalu arba kremu. Jų nesant, tinka jau močiučių išbandyti grietinė, kefyras arba rūgpienis.

Aušra Kuzaitė,  Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus savivaldybės gydytoja{jcomments on}