- Galvė - http://www.galve.lt -

K. DAUKŠYS:

Pasak Lietuvos energetikos ministro Arvydo Sekmoko, Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ ignoravo Lietuvą derantis dėl gamtinių dujų kainų šiems metams. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė nė nesistengė derėtis. Neįvykusios derybos dėl dujų kainos atsilieps eiliniams Lietuvos gyventojams.

Vyriausybė ketina pertvarkyti gamtinių dujų sektorių remiantis Europos Parlamento dujų rinkos liberalizavimo 2009 m. liepos 13 d. patvirtintą 3 – ąjį energetikos paketą, kuris reikalauja atskirti tiekimą ir gamybą nuo tinklų eksploatavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija bei Suomija yra izoliuota dujų rinka, Europos Sąjunga pasiūlė šioms šalims taikyti išimtį dėl dujų įmonių skaidymo tol, kol bus sudaryta alternatyvaus dujų tiekimo į šias šalis galimybė. Latvija, Estija ir Suomija šiuo pasiūlymu pasinaudojo. Tačiau Lietuvos Energetikos ministerija tokios galimybės atsisakė ir rengiasi taikyti nuosavybės atskyrimo modelį. Tai reikštų, kad AB „Lietuvos dujos“ bus išskaidoma į atskirus juridinius vienetus pagal veiklas: perdavimo, skirstymo bei tiekimo bendroves. Nenuostabu, kad Lietuvos Vyriausybės veiksmai sukėlė Lietuvos dujų akcininkų, tame tarpe ir „Gazprom“ nepasitenkinimą ir neabejotinai paveikė derybas dėl gamtinių dujų kainos.

Taigi dėl netoliaregiškų Energetikos ministerijos poelgių kenčia eiliniai vartotojai. Liepos mėnesį eilinį sykį augo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina Lietuvai. Šilumos tiekimo įmonės už dujas mokėjo 1721 Lt/t. n.e*, Per metus dujos pabrango penktadaliu. Nuo 2005 – ųjų metų, kai gamtinių dujų metinis vidurkis sudarė 439 Lt/t.n.e, iki šios dienos dujos pabrango daugiau nei keturis kartus. Ir tai – ne pabaiga.

Vidutinis mėnesinis centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokytis rugpjūčio mėnesį yra 2 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma atpigo aštuoniuose miestuose: Ignalinoje 8,1 proc. (99 proc. biokuro), Širvintose 4,6 proc. (98 proc. biokuro), Radviliškyje 4,2 proc. (75 proc. biokuro), Molėtuose 3,1 proc. (100 proc. biokuro), Trakuose, Kelmėje, Kaišiadoryse ir Kazlų Rūdoje apie 1 proc. Žymesnis centralizuotai tiekiamos šilumos brangimas Vilniuje – 6,7 proc., Tauragėje – 6,2 proc., Klaipėdoje – 3,6 proc.

Lietuvos energetikos ministerijos duomenimis, Lietuva 2010 – 2011 m. dujas pirko brangiausiai. Už 1 tūkst. kub. m. dujų Lietuva mokėjo 356 JAV dolerius, o, pavyzdžiui, Baltarusija – 250, Ukraina – 266, Estija – 309, Latvija – 310, Lenkija 336. Už dujas mokame brangiausiai ir tai dar – ne pabaiga. Kainos auga kaip ant mielių. Mokame net 15 proc. daugiau nei kiti, tai per metus Lietuvos žmonėms kainuoja 400 mln. Lt. Skaičiai iškalbingi.

Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai

Gamtinių dujų importo rinkoje 2011 m. I ketv. veikė tie patys dalyviai kaip ir 2010 m. I ketv., t. y. AB ‚Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, AB „Achema“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Haupas“. Dujos į Lietuvą buvo importuojamos iš vienintelio išorinio dujų tiekėjo – Rusijos AB „Gazprom“. UAB „Dujotekana“ importuojamas dujas pirko ne tiesiogiai iš Rusijos AB „Gazprom“, o per tarpininką – „LT Gas Stream“.

Struktūriniu požiūriu, didžiausią gamtinių dujų importo rinkos dalį užėmė AB „Lietuvos dujos“. 2011 m. I ketv. labai pasikeitė AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Achema“ užimamos importo rinkos dalys. Kitų dujų įmonių importuojami gamtinių dujų kiekiai iš esmės nesikeitė, o užimama importo rinkos dalis išliko panašiame lygyje.

Kaip sumažinti šilumos kainas?

Šilumos kainas sumažinti įmanoma, tačiau trūksta politinės valios, o gal ir Vyriausybės profesionalumo. Išskirčiau kelis galimus būdus, kaip palengvinti šilumos kainų naštą jos vartotojams.

Gyvenamųjų namų renovacija

Gyventojai už šilumą mokėtų mažiau ir atnaujinus (modernizavus) daugiabučius gyvenamuosius namus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Pagal šią programą valstybės paramos, taip pat savivaldybių, ES struktūrinių fondų, gyventojų ir kitomis lėšomis siekiama modernizuoti 70 procentų  senos statybos daugiabučių namų. Tačiau renovacijai skirtas Europos Sąjungos milijardas tebeguli bankuose. Nesiimsiu spręsti, aplaidumas tai ar nusikaltimas. Ši piniginė injekcija į Lietuvos ekonomiką būtų neįkainojama – sumažėtų nedarbo lygis, tuo pačiu padidėtų įplaukos į Sodrą, renovavus namus sumažėtų ir išlaidos šildymui. Apšiltinus daugiabučius namus kasmet šilumos vartotojai sutaupytų apie 680 mln. litų. O jei Vyriausybė susiprastų ir paruoštų tipinius daugiabučių namų renovacijos projektus, būtų sutaupyta dar daugiau, nes ruošti projektą kiekvienam namui yra per brangu.

0 procentų PVM taikymas

Labiausiai gyventojams reikalingas 0 procentų PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Priėmus šį mano kolegos, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, projektą (*Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas), sumažėtų daugiabučių namų gyventojų išlaidos už būsto šildymą ir karštą vandenį.  Žinoma, priėmus šį įstatymo projektą tikėtinas PVM įplaukų į biudžetą sumažėjimas, tačiau būkime toliaregiai – pinigai, likę gyventojams, ims cirkuliuoti – padidės vartojimas, taigi ir valstybė neliks nuskriausta.

Kuro šaltinių diversifikavimas

Lietuvos miestuose kainos gana smarkiai skiriasi ir dėl to, kad įmonės naudoja skirtingas medžiagas šilumai gaminti. Šiuo metu pigiausia kuro rūšis šilumai gaminti yra biokuras, tačiau jį naudoja nedaugelis šilumos tiekėjų. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis šiluma aprūpinama gamtinėmis dujomis.

Taigi, siekiant sumažinti gyventojų išlaidas šildymui, būtina diversifikuoti kuro šaltinius. Atsiradusi konkurencija tarp kuro tiekėjų sąlygos pigesnes šilumos kainas. Pervedus šilumos gamybos šaltinius nuo brangaus importuojamo iškastinio kuro (gamtinių dujų ir naftos produktų) prie daug pigesnio vietinio biokuro, sumažėtų išlaidos šildymui. Lietuviško biokuro kaina sudaro 700 Lt/t. n.e ir išlieka panaši jau ne vienerius metus. Akivaizdu, kad tos savivaldybės, kurios naudoja biokurą, už šilumą moka mažiau nei tos, kurios perka dujas. Dabartinei mažai kainai svarbiausios investicijos į tinklų sutvarkymą bei biokuro katilinių statybą. Kai kuriose savivaldybėse (pvz., Utenos rajono) dujų kainų kilimas bus neutralizuojamas daugiau šilumos gaminant biokuro katilinėse, kurių tinklą planuojama ir toliau plėsti. Tačiau biokuro katilinių diegimas reikalauja milžiniškų investicijų. Būtina valstybinė investicinė programa pritraukiant ir ES lėšas.

Gamtinės dujos yra žymiai brangesnės nei biokuras. 2005 m. gamtinių dujų kaina (su transportavimu ir galios mokesčius) buvo 439 lt/t.n.e, o biokuras – 362 lt/t.n.e. 2010 m. rugpjūtį kainos siekė jau 1455 ir 550 lt/t.n.e, po metų – 1751 lt/t.n.e už gamtines dujas ir 590 lt/t.n.e už biokurą.

Be to, norint sumažinti mokesčių naštą už šilumą, patys šilumos vartotojai turėtų žvelgti į šį sektorių ūkiškiau: turėtų stebėti šilumos balansą namo viduje ir sutvarkyti šilumos tiekimo vidines sistemas taip, kad šiluma nebūtų švaistoma perniek, o būtų naudinga visiems daugiabučio gyventojams.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas ir papildymas – lygiateisiškumo principo užtikrinimas

Gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, taikomas lengvatinis 9 procentų PVM mokesčio tarifas apšildymui, o individualiųjų namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, naudojantiems apšildymui malkas, anglis, elektros energiją ar gamtines dujas, taikomas kelis kartus didesnis PVM tarifas, taigi jie atsiduria nelygiateisėje padėtyje. Siekdamas užtikrinti gyventojų lygiateisiškumo principą, Seime užregistravau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (*Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo 1251 straipsniu įstatymas).

Šio projekto tikslas – užtikrinti visų piliečių lygias teises, nediskriminuoti gyvenamųjų patalpų savininkų, kurie gyvenamojo būsto apšildymui naudoja elektros energiją, gamtines dujas, malkas ir anglis. Kadangi pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos lengvatinis PVM tarifas anglims negali būti taikomas, o lengvatinio PVM tarifo nustatymas tik kitoms kuro rūšims (malkoms, elektrai, dujoms), savo ruožtu sąlygotų nevienodas šildymui naudojamų kuro rūšių apmokestinimo PVM sąlygas, siūlau gyventojams, savo gyvenamųjų patalpų šildymui naudojantiems anglis, numatyti atitinkamą kompensavimą valstybės biudžeto lėšomis.

Nevykdomi Vyriausybės pažadai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) tvirtina šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, nustato bazines kainas įmonėms, realizuojančioms ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, įvertina investicijų ir veiklos išlaidų pagrįstumą bei derina ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas. Šilumos savikainos struktūra susideda iš kuro, darbo užmokesčio,  įrengimų nusidėvėjimo, investicijų ir tt.

Vos prieš pusmetį Vyriausybė kalbėjo apie rudenį pigsiančią šilumą. Premjeras Andrius Kubilius, energetikos ministras Arvydas Sekmokas prognozavo, kad dujos vartotojams pigs 15 procentų. Dėl šio pažado, galvodama apie buitinius vartotojus, Darbo partijos frakcija Seime palaikė Gamtinių dujų įstatymo priėmimą. Tačiau dabar, kai įstatymas yra, derybos dėl pigesnių dujų nevyksta. Vyriausybė netesi savo pažadų, deja, jau nebe pirmą sykį.

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė eiliniai energetikos ministro A. Sekmoko pažadai apie galimybes derėtis dėl mažesnių dujų kainų. Tiesa, dabar derėtis su dujų tiekėjais ministras pasiūlė patiems šilumos tiekėjams. Tačiau derybos vyksta ne tuo lygiu. Panašu, kad ministras bando nusimesti atsakomybės naštą. Dabar, kai Lietuvai žūtbūt reikia pigesnių dujų, Vyriausybė trypčioja vietoje ir skėsčioja rankomis, nežinodama ko imtis.

Vyriausybė iki lapkričio 1 d. yra įgaliota parengti planą, kaip bus įgyvendintas Gamtinių dujų įstatymas. Įdomu, ar Vyriausybėje dar liko optimistų, tikinčių sėkminga derybų baigtimi? Ar beliko jų visoje Lietuvoje?{jcomments on}