Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

KYŠININKAVIMO TRADICIJŲ YPATUMAI

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba šią savaitę pristatė „Korupcijos žemėlapį 2011“. Atlikto tyrimo duomenimis, labiausiai paplitusi korupcijos forma- kyšininkavimas. Požiūris, kad kyšio davimas padeda išspręsti problemas, yra būdingas 79% Lietuvos gyventojų, 65% verslo atstovų ir 67% valstybės tarnautojų.

Kyšiai – investicija?

Nežiūrint to, kad dauguma verslininkų nurodė, kad korupcija yra kliūtis verslui vystyti, tuo pat metu pusė apklaustų verslo atstovų pritarė kyšius pateisinančiam teiginiui, kad laikas versle yra svarbus kaip ir finansai, o kyšiai yra investicija į verslą (2007 m. – 56%, 2011 m. – 50%). Taip pat nemažai verslininkų sutiko su teiginiu, kad korupcija „sutepa“ neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus (2007 m. – 49%, 2011 m. – 41%).

Korupcinę verslo aplinką apibūdina ir tai, kad maždaug trečdalis įmonių vadovų nurodė, kad versle, norint sutvarkyti reikalus valstybinėse institucijose, dažnai reikia „primokėti“ valstybės tarnautojams (34%), o taip  pat, kad dažnai iš anksto yra žinoma, kokio dydžio kyšį reikia mokėti (29%).

Apie tai, kad tvarkant reikalus valstybinėse institucijose dažnai reikia „primokėti“, mano ir 30% valstybės tarnautojų.

Lietuvos gyventojų nuomone, kyšininkavimas yra labiausiai paplitusi korupcijos forma Lietuvoje. Tuo tarpu verslo atstovai mano, kad labiausiai Lietuvoje paplitęs yra nepotizmas (giminių ir bičiulių protegavimas), o valstybės tarnautojų nuomone – politinių partijų narių protegavimas.

Kaip ir 2008 m. visų tikslinių grupių nuomone, prekyba įtaka yra mažiausiai paplitusi korupcijos forma. Retesniam šios korupcijos formos minėjimui galėjo turėti įtakos tai, kad ši formuluotė daliai respondentų buvo ne visai suprantama.

Korumpuotų penketukas

Atliekant tyrimą „Korupcijos žemėlapis 2011“, respondentų buvo prašoma įvardinti 5 institucijas, kurios, jų nuomone, šiuo metu yra labiausiai korumpuotos (atviras klausimas). 2007 m., 2008 m. ir 2011 m. labiausiai korumpuotų institucijų penketas praktiškai nesikeitė: tiek Lietuvos gyventojai, tiek verslo atstovai, tiek valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas institucijas šio ir ankstesnių tyrimų metu dažniausiai nurodydavo (su nedidelėmis išimtimis) sveikatos apsaugą, Seimą, teismus, policiją, savivaldybes. Sveikatos apsauga 2007 m., 2008 m. ir 2011 m. Lietuvos gyventojų ir 2008 m., ir 2011 m. valstybės tarnautojų buvo įvardinama kaip labiausiai korumpuota institucija. Verslininkai 2008 m. ir 2011 m. kaip labiausiai korumpuotą instituciją dažniausiai nurodė savivaldybes. Kaip labiausiai korumpuotos institucijos prie ministerijų buvo nurodytos: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Farmacijos departamentas. O mažiausiai korumpuotos – Hidrometeorologijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Kalbant apie korupcijos paplitimą Seimui atskaitingose institucijose, daugiausiai atsakymų “labai korumpuota” ir “iš dalies korumpuota” surinko Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o kalbant apie institucijas, atskaitingas Vyriausybei – rajonų žemėtvarkos skyriai.

Penktadalis davusių

Labiausiai linkę spręsti problemas kyšių pagalba yra Lietuvos gyventojai (57%). Tarp verslininkų yra po lygiai tokių, kurie sprestų verslo problemas kyšio pagalba ir tų, kurie sprestų problemas be kyšio (40%). Mažiausiai potencialių kyšininkų yra tarp valstybės tarnautojų (35%).

„Korupcijos žemėlapis 2011“ duomenimis, nepaisant skirtingo nusiteikimo spręsti problemas kyšių pagalba, apie tai, kad davė kyšį per paskutiniuosius 12 mėnesių, prisipažino gana panaši respondentų dalis: 22% gyventojų, 17% įmonių atstovų, 19% valstybės tarnautojų. Per paskutiniuosius 5 metus kyšį davusių buvo atitinkamai 41%, 34% ir 39%.

Pastaraisiais metais nežymiai, bet nuosekliai mažėja Lietuvos gyventojų, davusių kyšį, dalis. Tuo tarpu verslininkų apklausų trumpalaikėje tendencijoje stebimas tam tikras kyšių davimo padidėjimas, o ilgalaikėje tendencijoje visgi stebimas šio reiškinio mažėjimas.

Tiesiog niekas nesiūlė

Visose tikslinėse grupėse respondentai dažniausiai nurodydavo, kad kyšių neduoda dėl to, kad nepatenka į tokias situacijas arba iki šiol išspręsdavo visus klausimus be kyšio.

Svarbi alternatyva yra – „kyšio davimas prieštarauja mano įsitikinimams“. Dažniau nei kitos tikslinės grupės tokį atsakymą pasirinkdavo valstybės tarnautojai. Nors gyventojai šį atsakymą rinkdavosi dvigubai rečiau, gyventojai dažniau negu verslininkai ar valstybės tarnautojai kyšio nedavimą argumentuodavo teiginiu „nes tam tiesiog neturėjau pinigų“.

Absoliuti dauguma nurodė, kad kyšio neėmė, o pagrindinė kyšio neėmimo priežastis – tiesiog niekas nesiūlė kyšio.

Pasinaudotų ryšiais

Dauguma gyventojų nurodė, kad pasinaudotų giminystės ryšiais ir pažintimis įsidarbindami (71%) ar siekdami kokybiškesnio, greitesnio paslaugų suteikimo (64%). Tuo tarpu realiai pasinaudojusių ryšiais ir pažintimis yra ženkliai mažiau: pažintimis įsidarbindami pasinaudojo 28%, o siekdami kokybiškesnio, greitesnio paslaugų suteikimo – 31%.

Kaltina politikus

Dauguma gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų dėl korupcijos paplitimo pirmiausia kaltina politikus. Antroje vietoje paprastai gyventojai ir verslininkai kaltina valstybės tarnautojus. Tuo tarpu patys valstybės tarnautojai labiau linkę kaltinti verslininkus. Apskritai dėl korupcijos paplitimo visos tikslinės grupės yra mažiau linkusios kaltinti pačios save.

Rimta problema

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima penktą vietą po  ekonominių problemų (maži atlyginimai, bedarbystė, didelės kainos) ir emigracijos. Tarp verslo atstovams aktualių problemų korupcija užima antrą vietą po mokesčių dydžių ir jų administravimo. 2005 m., 2007 m. ir 2008 m. atliktų gyventojų ir įmonių tyrimų rezultatai rodo, kad korupcija jau ne pirmus metus yra suvokiama kaip rimta problema.

Panašiai kaip Lietuvos gyventojai korupciją vertino ir valstybės tarnautojai.

Kaip labai rimtą problemą korupciją įvardino arti pusės apklaustų valstybės tarnautojų, tačiau tarp 15 Lietuvai aktualių problemų ji užima tik šeštą vietą po ekonominės krizės sukeltų pasekmių (bedarbystė, maži atlyginimai, kylančios kainos), lietuvių emigracijos ir alkoholizmo. Galima spėti, kad korupcija neužima aukštesnės vietos gyventojų ir valstybės tarnautojų vertinimuose todėl, kad šiuo metu visose visuomenės ir valstybės gyvenimo sferose labiausiai jaučiamos ekonominės problemos, kurios nukreipia dėmesį nuo kitų neabejotinai aktualių Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimų.

Parengta pagal: www.stt.lt