Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Langas

Kaip gimsta vidurinioji klasė?

Vidurinioji klasė yra tai, apie ką svajoja kiekviena valstybė. Svajoja dėl to, kad viduriniosios klasės žmogus paprastai yra pats geriausias pilietis. Jis uždirba pakankamai, kad pasirūpintų savimi ir savo šeima. Vadinasi, jis neprašo iš valdžios finansinės paramos. Priešingai, paprastai jis būna pagrindinis ir patikimiausias mokesčių mokėtojas – valstybės finansinio stabilumo garantas. Juk gaunantys mažas pajamas nedaug mokesčių ir tesumoka, be to – jie paprastai būna didesni viešųjų finansų naudos gavėjai. Gaunantys pačias didžiausias pajamas paprastai būna mobilesni pasirinkti veiklos jurisdikcijas, be to – jų pajamos svyruoja kur kas labiau, jomis pasitikėti gana rizikinga.
Nepaisant to, kad vidurinioji klasė yra tokia geidžiama, nėra galutinio sutarimo, kaip ją tiksliai apibrėžti. Vieni pataria viduriniąją klasę vertinti pagal pajamas, patenkančias į intervalą tarp 0,75 ir 2 medianų. Kiti teigia, kad viduriniąją klasę reikia vertinti pagal tai, kaip jie sugeba patenkinti savo poreikius, įperka sutartą gėrybių krepšelį.
Skiriasi ir supratimas, kaip gi visuomenėje vidurinioji klasė susikuria. Vienas požiūris teigia, kad vidurinioji klasė užauga, kai šalyje yra palankios sąlygos ekonomikai plėstis ir kilti. Kiti gi teigia, kad vidurinioji klasė yra tam tikros socialinės-finansinės inžinerijos pasekmė, kad ji neužauga vien augant pajamoms, kad ją reikia kurti valdžios rankomis. Pagrindinis instrumentas tam yra biudžetas, abi jo pusės, tiek pajamos, t.y. mokesčiai, tiek išlaidos.
Taip atsiranda teiginių, kad Lietuvoje per biudžetus perskirstoma per mažai lėšų. Nežiūrima funkcijų, žiūrima tik pinigų. Neva dėl per mažų viešųjų finansų ir nesusikuria vidurinioji klasė. Nes neva viduriniosios klasės „pajamos didele dalimi priklauso nuo mokesčiais finansuojamų sveikatos, švietimo, mokslo, valstybės tarnybos sektorių“. Taip išeitų, kad vidurinioji klasė – tai didžiąja dalimi – viešojo sektoriaus darbuotojai.
Taigi visuomenei iškeliamas griežtas ultimatumas: jei norite turėti viduriniąją klasę, kelkite mokesčius. Pagrindinis valdžios dėmesys čia vienas – kuo labiau apmokestinti turtinguosius, pageidautina – progresiniais mokesčiais. Bet tada jie susipainioja, ir žiūrėdami į pajamų nelygybę rodančius pajamų pasiskirstymo grafikus, skundžiasi, kad turtingi yra per daug turtingi.
Kaip čia neprisiminsi anekdoto apie tai, ar moteris gali padaryti vyrą milijonieriumi. Taip, jei jis prieš tai buvo milijardierius. Valdžia irgi taip gali. Pasijuokime iš šio anekdoto, ir žinokime, kad ne šis yra tikrasis viduriniosios klasės kūrimo kelias.

Rūta Vainienė