Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Langas

Kaip apsisaugoti nuo socialiniuose tinkluose tykančių pavojų?

Aktyviausiai socialinėmis medijomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties būtent jauno amžiaus (14–29 m.) žmonės tampa grupe, paveikiausia socialinėse medijose tykantiems pavojams, tarp kurių – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos.
„Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys – nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos – gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, – sako Jovita Ruzgaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė. Bendradarbiaujant su LR švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro specialistais sudarytu tyrimo instrumentu ji tyrė socialinių medijų įtaka jaunimo nuomonės formavimui bei siekė nustatyti socialinio tinklo „Facebook“ daromą įtaką.
Apklausus beveik 700 jauno amžiaus (14–29 m.) socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų išaiškėjo kelios įdomios tendencijos. Visų pirma – pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). „Išaiškėjusi tendencija, kad, kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – gautus rezultatus komentuoja J. Ruzgaitė.
Nustatyta ir dar trijų faktorių sąsaja – atidaus skaitymo, dėmesio detalėms ir mažesnės įtakos nuomonei. Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas. Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“. Kritinio mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti ir vystyti todėl, anot autorės, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją.
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų. Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę. Šios klasės mokiniai bus labiau pasirengę toliau studijuoti medijas, jie įgis bendrųjų kompetencijų, kurios labai vertinamos rinkoje – komunikacija, tikslinės auditorijos suvokimas ir analizė, žinios perdavimas, medijų produkto sukūrimas ir jo pardavimas.
„Svarbu pabrėžti, kad medijos daro įtaką nepriklausomai nuo to, ar jaunas žmogus yra raštingas medijų vartotojas, ar ne, tačiau medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui“, – akcentuoja J. Ruzgaitė.

Bernardinai.lt