Vaikų sveikata: nuo smurto iki mitybos problemų

 

Trakų Visuomenės sveikatos prie­žiūros ir specialistų tobulinimo centre praėjusią savaitę vyko konferencija sveikatos tema „Vaikų sveikata visuo­menės sveikatos kontekste“. Renginio organizatoriai LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduo­toja Dangutė Mikutienė ir Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kvietė sveikatos bei švietimo įstaigų vadovus ir atstovus diskutuoti vaikų smurto mokyklose, maisto kontrolės švietimo įstaigose, psichologinės pagalbos vai­kams būtinybės klausimais.

 

Problema - smurtas

Visame pasaulyje smurtas yra pa­grindinė visuomenės sveikatos pro­blema. Ne tik fizinis,seksualinis,psichologinis smurtas prieš vaikus, bet ir grasinimai tai padaryti kenkia vaiko sveikatai bei pažeidžia jo teises. Anot Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, daugiausia smurto bei patyčių vaikai patiria mo­kyklose, tarp bendraamžių. Kontrolierė taip pat pabrėžė, jog dažniausiai, kai vykdomos smurto akcijos prieš auką mokyklose, pagalba aukai neorganizuo­jama, o kažkokių priemonių imamasi tik nutikus nelaimei.

Lietuvoje reikėtų keisti ne tik įstaty­mus, susijusius su vaikų teisių apsauga, bet taip pat kurti visuomenės be smurto kultūrą, pasitelkiant ir mažą ir didelį, ir jauną ir seną.

 

Nukenčia ir mokytojai

„Mokyklos gyvenime yra atvejų, kai nuo mokinių smurto nukenčia mokytojai. Turėdami vieną socialinį pedagogą tūkstančiui mokinių ir netu­rėdami stiprios teisinės bazės, šiandien turime kalbėti ne tik apie vaikų teises, bet ir apie vaikų pareigas“, - karčia pe­dagogo praktika dalinosi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Elvyra Janušauskienė.

„Iš tiesų, vaikai turi daugiau pa­reigų nei teisių, tačiau kas su jais apie pareigas kalba?“ – pridūrė R. Šalaševičiūtė.

 

Siūlymas išsikalbėti

Smurtas yra vaiko psichologinių problemų išraiška. Viduje glūdinčias problemas galime suprasti tik išklausę vaiko bėdas. Deja, suaugusieji vaikų dažniausiai nebegirdi, o jei girdi - tai nemoka klausytis. Vaikų teisių ap­saugos kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimus, kam vaikai linkę išsipa­sakoti. Daugiausiai vaikų išsipasa­koja socialiniams pedagogams, kiek mažiau vaikų kreipiasi į auklėtojus, kitus mokytojus. Buvo išsiaiškinta, jog socialiniu darbuotoju pasitikima, nes jis išlaiko konfidencialumą.

Vaikai taip pat skambina ir į vaikų liniją (pagalbos telefonas), kuri siūlo tiesiog pakalbėti. Kaip pasakojo Lietuvos psichologų sąjungos prezi­dentas Robertas Povilaitis, praėjusiais metais į vaikų liniją paskambino apie 90 tūkst. vaikų, tačiau bandymų prisiskambinti būta net 4 milijonai. Šie skaičiai verčia susimąstyti, kodėl vaikai nori kalbėtis ne su artimaisiais, o su nepažįstamais žmonėmis. O žiaurus vaikų elgesys tėra tik mūsų suaugusiųjų elgsenos veidrodis. Ne veltui liaudis sako: obuolys nuo obels netoli terieda.

 

Problema - maistas

Po plačiai visuomenėje nuskam­bėjusio skandalo dėl mokyklose pre­kiaujamais vaikų mitybai netinkamais produktais, pagaliau buvo imtasi prie­monių. Tačiau net ir patvirtinus sąrašą produktų, kuriais galima prekiauti mokyklose, rasta pažeidimų. „Jei sąraše yra leista prekiauti riešutais, tai tie riešutai bus „nesvietiškai“ sūrūs ir dar kepinti. O Panevėžyje buvo prekiaujama net alumi“ - pasakojo darbo grupėje dalyvavusi D.Mikutie­nė. Taigi, prekybos aparatai nei kiek nepiktintų visuomenės, jei jų turinys atitiktų vaikų mitybos reikalavimus. Kita dar didesnė problema, jog ne tik aparatuose, bet ir mokyklos bufetuose prekiaujama produktais, kurie netinka vaikų mitybai.. O maistas, kuriuo turėtų maitintis mokiniai (sriubos, salotos, košės), dažniausiai būna arba neskanus, arba patiekiamas nepa­traukliai.

 

Ekologiški produktai

Kai kuriose užsienio šalių mokyk­lose taip pat pastatyti aparatai, tačiau jų turinys visai kitoks nei mūsų mokyk­lose: patraukliai įpakuojami vaisiai, daržovės, prekiaujama vaisvandeniais. Į pagalbą pasitelkiami ir ūkininkai, ku­rie tiekia švietimo įstaigoms šviežius, ekologiškus produktus. Remdamiesi užsienio patirtimi, seimūnai diskutuo­ja, jog dalį sveikatos funkcijų turėtų perimti Žemės ūkio ministerija, tačiau realių sprendimų dar nėra. Todėl ben­druomenės visuomeniniais pagrindais galėtų aktyviai derėtis su ūkininkais ir atitinkamomis institucijomis, kad švietimo įstaigose atsirastų sveiki, švieži bei kokybiški produktai.

 

Nėra metodikos

„Pagaliau Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naujas higienos normas, reglamentuojančias vaikų mitybą mokyklose. Pagrindas lyg ir padėtas, tačiau susidūrėme su problemomis, kaip visą tai reikėtų organizuoti. Aiškiai pamatėme, jog stinga metodinių rekomendacijų spe­cialistams. Paruošti rekomendacijas ne vieno žmogaus ir ne vienos institucijos darbas, juolab, jog problema įsisenė­jusi“ – teigė D.Mikutienė.

 

Higienos pažeidimai

Maisto kokybė priklauso ne vien tik nuo saugaus produkto, bet ir nuo ga­mybos proceso. Kaip savo pranešime teigė Valstybinės maisto ir veterinari­jos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė, bendrojo lavinimo mokyklose Trakų rajone per praėjusius metus buvo nustatyti pažeidimai dėl bendrų higienos normų nesilaikymo bei dėl pasenusių technologijų. Iš penkiolikos rajono bendrojo lavinimo mokyklų pernai buvo modernizuotos aštuonios maisto gamybos patalpos, dalinai modernizuotos – trys, o ketu­rioms dar reikalingas remontas. Tačiau neaiški padėtis išlieka ikimokyklinio amžiaus švietimo įstaigose.

Higienos normų nesilaiko ir patys darbuotojai. Nustatyta, jog per pra­ėjusius metus penkiasdešimt procentų infekcinių žarnyno susirgimų protrū­kių įvyko dėl darbuotojų kaltės.

 

Skiriami pinigai

Pagal Valstybinę visuomenės svei­katos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programą savivaldy­bėms iš valstybės biudžeto skirta po 6 tūkst. litų, o iš Sveikatos apsaugos ministerijos - 8 tūkst., tačiau savival­dybės turi prisidėti taip pat ir savo lėšomis. Kaip sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Šče­ponavičius, kol kas savivaldybės šiuos pinigus skiria sveikatos specialistų atly­ginimams, tačiau ateityje bus siekiama, kad savivaldybių biudžete atskira eilute butų įtvirtinta, kad pinigai būtų skiriami visuomenės sveikatos priežiūrai.

 

Sveikatos biurai

Akivaizdu, jog savivaldybės menkai arba nepakankamai rūpinasi visuome­nės sveikata, nors tai ir priklauso pagal teisės aktus. Pavyzdžiui, šiuo metu tūkstančiui vaikų skirtas tik vienas sveikatos priežiūros specialistas.

Poreikis restruktūrizuoti Visuo­menės sveikatos priežiūros sistemą paskatino įsteigti Visuomenės svei­katos biurus, kurie stebės bei stiprins visuomenės sveikatą savivaldybėse. Lietuvoje šiandien jau yra dešimt tokių biurų. Planuojama steigti biurus visose savivaldybėse, kuriose yra apie 50 tūkstančių gyventojų. Biurų steigimasis kol kas apribotas, kadangi stengiamasi išspręsti įstaigų funkcionalumo klau­simus, kad visuomenė nenusiviltų šių įstaigų veiklumu.

Trakų rajone kol kas visuomenės sveikatos biuro nėra.

 

Vienpusis dialogas

„Konferencijoje kalbama apie visuomenės sveikatą. Nematau, kad konferencijoje dalyvautų vietos politi­kai. O juk savivaldybėje yra Sveikatos komitetas. Tai būtų naudingas abipusis dialogas. Ne visi visuomenėje supranta, kas yra visuomeninė sveikata“ – kal­bėjo Trakų bendruomenės „Santalka“ pirmininkė Nijolė Dočkuvienė.