Užsiprenumeruok „Galvę“ 2019 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,95 EUR; 3 mėn. – 7,84 EUR; 6 mėn. – 15,70 EUR; 12 mėn. – 31,39 EUR; PDF metams – 19,99 EUR!  

Mažo būsto problemą šeimai siūlo spręsti tėvystės kursuose

VILTĖ RAMOŠKAITĖ

Vaiko teisių sargai kūdikį auginančią šeimą privertė sunerimti

Tai paaiškėjo po vienos istorijos Trakuose, kuomet į kuklų penkių asmenų šeimos butelį pasibeldė šeimos gydytoja iš Trakų poliklinikos apžiūrėti tik ką iš gimdymo namų grįžusios mamos ir kūdikio. Trijų vaikų tėvas pasakoja, kad gydytoja pavadavo jų šeimos gydytoją ir atėjo apžiūrėti tik ką gimusios mažylės. Ir tada užvirė košė, šeimai kainavusi daug nervų ir nerimo.

Patikrinimas dėl per mažo buto
18 kv. bute, kuriame yra vienas kambarys, nedidelė virtuvėlė, tualetas bei dušas, be gimusio kūdikio dar auga du mokyklinio amžiaus vaikai. Tėvai sako puikiai suprantantys, kad taip gyventi yra ankštoka. Jau senokai planavo ir ieško didesnio gyvenamo būsto. Tačiau gydytojos, pasirodo, įtikinti nepavyko. Po kelių dienų jie sulaukė skambučio iš paramos šeimai ir vaikams skyriaus specialistų. Jie pranešė gavę raštą iš gydymo įstaigos dėl to, kad namuose mažai vietos. Ir dar pridūrė, jog rašte pabrėžiama, kad vaikai prižiūrėti, tačiau gyvena minimaliomis sąlygomis ir jiems reikia paramos. Būtent dėl šių priežasčių tarnybos darbuotojai turi ateiti į namus ir patikrinti šeimą. Vaikų tėtis dabar šypteli ir pasakoja, jau yra girdėjęs, kad vyksta, anot jo, keisti dalykai vaiko teisių srityje. „Bet žinot, kai tai dedasi aplinkui, atrodo, tavęs tai neliečia. Ir net nepagalvojau, kad ir mano šeima gali pakliūti į šitas pinkles”, – sako vyras.

Vaiko teisių sargų noras padėti kainuoja daug nervų
Tada palaimintos pirmosios kūdikio auginimo dienos baigėsi. Atvejo vadybininkas ėmėsi tyrimo, kokio neva reikalauja įstatymas.
Šeimai nepakako pasiaiškinti, kad tikrai planuoja kaip įmanoma greičiau kraustytis į didesnį būstą. Socialiniai darbuotojai ėmėsi platesnio tyrimo ir aiškinosi, kad pagal įstatymą privalo apklausti kaimynus, vaikų mokytojus. „Visa laimė, kad mūsų vaikams pasisekė su mokytojais, kurie neturėjo, kuo pasiskųsti mūsų šeima”, – džiaugiasi vyras. Visų atsiliepimai apie šio menininko šeimą, kuri Trakuose gyvena jau beveik ketverius metus, buvo puikūs. Vyras pamena, kad į jų šeimą atvejo vadybininkai įsibruko labai geranoriškai, prisidengdami neva didžiuliu noru padėti. Ar sulaukėte pagalbos? „Nervų!”, – šypteli tris vaikus auginantis menininkas. Ir pripažįsta, kad galėjo atsitikti visaip. „O jeigu kaimynai būtų konfliktiški žmonės, pasiskundę, kad vaikai per garsiai triukšmauja, kas būtų tada”, – svarsto vyras.

Su kūdikiu į posėdžius
Nepaisant to, kad atlikus išsamų tyrimą jau kone visuose Trakuose ir vaiko teisių sargams neradus jokių pažeidimų ir nustačius vaikams, augantiems šioje šeimoje, nėra jokios grėsmės, įstatymo sergėtojai nepaliko šeimos ramybėje. Mama su vos kelių savaičių kūdikiu turėjo vykti į Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą ir dar kartelį išgirsti, kad atvejo tyrėjai neturi jokių priekaištų šeimai.

Sprendimas – pozityvios tėvystės kursai
Pasibaigus šiai istorijai, šeima stengiasi ją kaip įmanoma greičiau užmiršti. O ir nė vienas socialinis darbuotojas, užvertęs bylą, nepasidomi, kaip šeima jaučiasi po tokių tyrimų. Vaikų tėvas pasakoja, kad tas kelias savaites namuose apie tai buvo stengiamasi nekalbėti, kad būtų kuo mažiau nerimo kūdikį auginančiai mamai. Mat šeimoje suvokiama, kad motinos nerimas persiduoda kūdikiui. „Vyresnieji vaikai, aišku, suprato, kas darosi, bet irgi stengiamės nesvarstyti, kas gali nutikti blogiausia. Dabar norim šitą istoriją tik pamiršti”, – sako trijų vaikų tėvas, pakliuvęs į vaiko teisių specialistų akiratį. Beje, svarbiausia problema šioje istorijoje – būsto plotas – buvo užmiršta. Vietoj to, vaiko teisių specialistai ėmė aktyviai siūlyti pozityvios tėvystės kursus ir psichologo pagalbą. Tuo metu šeimos kaimynai ir pažįstantys šią šeimą šypteli, kad būtent šie tėvai galėtų vesti tokius kursus tėvams, kurie vaikus augina prabangoje.

Procesas – vadovaujantis įstatymu
Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro direktorės pavaduotoja Aušra Lučinkaitė sako, kad buvo gautas ne skundas, o prašymas dėl pagalbos šeimai organizavimo. Pačiame rašte buvo teigiamai atliepiama apie vaikų fiziologinių poreikių užtikrinimą, tačiau prašoma suteikti pagalbą gyvenimo sąlygoms pagerinti. Atvejo vadybos procesas buvo pradėtas vadovaujantis įstatymais, kad nenustačius grėsmės vaikui lygio, tačiau siekiant suteikti šeimai pagalbą. Tad gavus pranešimą, buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir vyresnysis socialinis darbuotojas.
Ar daug tokių skundų sulaukiate ir ar į visus taip reaguojate?
Paramos šeimai ir vaikams centras reaguoja į visus pranešimus, kurie gaunami dėl pagalbos šeimai organizavimo. Dėl atvejo vadybos proceso inicijavimo, kai nenustatomas grėsmės vaikui lygis, po liepos 1 d. yra gauta pranešimų iš švietimo, gydymo įstaigų, giminaičių, pačių šeimų prašymų. Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, atvejo vadybos procesą gali inicijuoti savivaldybės administracija, seniūnija, socialinių paslaugų įstaiga, organizacija, šeima, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu kreipdamasi į socialinių paslaugų įstaigą su prašymu paskirti atvejo vadybininką.
Jei atvejo vadybininkas neįžvelgia jokios grėsmės vaikams, ar vistiek reikia apklausti kaimynus, mokytojus ir pan.?
Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, iki pirmojo atvejo vadybos posėdžio informacija yra renkama siekiant įvertinti pagalbos poreikį šeimai. Atvejo vadybininkas nevertina grėsmės vaikui, o nustato pagalbos poreikį šeimai.
Ar domimasi, kaip ši šeima jaučiasi dabar po visų apklausų ir tyrimų?
Atvejo vadybos proceso metu organizuojamas posėdis, kuriame dalyvauja pati šeima, atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas ir kiti specialistai pagal poreikį. Kadangi atvejo vadybos procesas buvo užbaigtas, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, šeimai buvo pasiūlytos bendruomenėje teikiamos nemokamos paslaugos (individualios psichologo konsultacijos, šeimų stiprinimo užsiėmimai, pozityvios tėvystės mokymai). Šeima pagalbos atsisakė, prašė nesilankyti šeimoje.
Deja, šios istorijos pavyzdys liūdina, kad prikurta daug tikrovę neatitinkančių detalių, žmonės yra bauginami ir gąsdinami, kai tam priežasčių nėra. Galime pasidžiaugti, tik kad atsiranda vis daugiau socialiai atsakingų žmonių, kurie prisideda, siekiant suteikti prevencinę pagalbą šeimoms ir užkirsti kelią gilesnių socialinės rizikos veiksnių atsiradimui. Problemos sprendžiasi, kai jos spendžiamos ir nesvarbu, kokį visuomenėje statusą užimame, kokiame būste gyvename, kiek vaikų auginame. Džiugu, kad ir minimos šeimos atveju, pati šeima buvo atradusi problemos sprendimą ir įvardino veiksmus, ką gali patys padaryti ir ką pakeisti. Tačiau dažnesniais atvejais visgi pagalba yra reikalinga iš šalies.