Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Nesąmoningai kenkdamas gamtai, kenki ir sau

VANDENtvarka

Vis dažniau tenka išgirsti, kad pasaulyje tolydžio mažėja geriamojo vandens, o mes jo turime daug, tačiau ne itin šį turtą saugome. Teigiama, kad tapęs kritiniu ištekliumi, vanduo ateityje taps savotiška naująja valiuta. Todėl paskutiniu metu itin aktualizuojama ekologija tiesiogiai siejama su vandentvarka – su geriamojo vandens išsaugojimu, vandens telkinių švara, aplinkos švara ir daugybe kitų sričių.

Nepastebime prabangos

Beveik visoje Lietuvoje naudojamas geriamasis vanduo, išgaunamas iš požeminių vandens šaltinių. O daugelio šalių gyventojai tokios prabangos neturi. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1304 gėlo geriamojo požeminio vandens ir 37 mineralinio vandens vandenvietės. 2014 metais iš žemės gelmių buvo paimta daugiau kaip 132 mln. kubinių metrų (vidutiniškai 362 633 kub. m per dieną) gėlo geriamojo vandens ir daugiau kaip 140 tūkst. kub. m mineralinio vandens, naudojamo gerti ir sveikatinimo procedūroms.

Tai prabangi gamtos dovana, kurią reikia saugoti. Juk vanduo tiekiamas iš giluminių gręžinių yra apsaugotas nuo bet kokios bakteriologinės taršos. Daugumos vandenviečių vienintelė problema – vandenyje ištirpusi geležis ir manganas. O trakiečiai, ES investicijomis remiamų projektų dėka, jau kelerius metus naudojasi atnaujintų vandentiekių kanalais tiekiamu vandeniu, kuris išgaunamas iš naujosios Trakų vandenvietės, kurioje, palyginti nesudėtingomis technologijomis, nesunkiai pašalinami geležies ir mangano oksidai, ir mūsų žmonės gali gerti švarų, atitinkantį visus kokybės reikalavimus vandenį.

Kita medalio pusė

Daugeliui aišku, kad vandens tiekimas glaudžiai susijęs su nuotekų tvarkymu, o vandens tiekimo įmonės privalo teikti ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Dar prieš dešimtmetį, buvo priimtas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas“. Juo siekta įgyvendinti vandens ūkio reformą, kuri turėjo užtikrinti geresnį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikių tenkinimą, mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų. 2014 metais šis įstatymas patobulintas ir nustatyta, jog į savivaldybės vandens tiekimo teritoriją įtraukiamos teritorijos, kuriose geriamuoju vandeniu apsirūpina ne mažiau kaip 50 asmenų, nustatyta prievolė gyventojams sudaryti nuotekų transportavimo sutartis ir kt.

O pagrindiniai vandens ūkio reformos principai buvo nustatyti ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategijoje. Kaip vienas svarbiausių uždavinių strategijoje buvo iškeltas tikslas, kad šalyje iki 2015 metų 95 proc. gyventojų turėtų centralizuotą vandentiekį ir nuotekų surinkimą. Ir nors pastarąjį dešimtmetį į vandentvarkos ūkį Lietuvoje ir Trakų rajono savivaldybėje investuotos milijoninės lėšos, dar nemažai gyventojų vartoja šachtinių šulinių vandenį. O siekiamybė didžiąją dalį gyventojų aprūpinti centralizuota vandentiekio ir nuotekų surinkimo paslauga, dėl įvairių ekonominių ir socialinių priežasčių tikrovėje pasirodė nelengvai įvykdoma.

Vangiai, bet jungiasi

Keliais etapais vykdytų ES remiamų vandentvarkos projektų dėka UAB „Trakų vandenys“ Trakų, Lentvario, Rūdiškių ir Aukštadvario seniūnijose paklojo ~41,128 km naujų tinklų vandentiekiui ir ~54, 766 km nuotekoms. Tokiu būdu per kelerius metus 690 būstų Trakų krašte gavo progą prisijungti prie centralizuotai tvarkomų vandentiekio tinklų. O prie nuotekų tinklų suteikta galimybė prisijungti 1852 namų ūkiams.

Bendrovės „Trakų vandenys“ projektų vadovo, Pavelo Žeromskij teigimu, nors vangiai, tačiau norinčių jungtis prie centralizuotų vandentvarkos tinklų daugėja. Šių metų balandžio mėnesio bendrovės duomenimis, prie centralizuotai tvarkomų vandentiekių tinklų jau buvo prijungti 488 kraštiečių būstai, o centralizuotai tvarkomais nuotekų tinklais pasiryžo naudotis 1122 būstų savininkai.

Kad prabanga netaptų bėda

Nustatyta, kad šalyje yra apie kelis šimtus tūkstančių nuotekų surinkimo duobių, tačiau tik nedidelė dalis tokių duobių savininkų yra sudarę sutartis nuotekoms išvežti. Ne išimtis ir Trakų kraštas. Pasitaiko, kad tie, kurie nesijungia prie tinklų, nuotekas yra nukreipę į drenažo sistemas, lietaus kanalizaciją arba turi nesandarias išgriebimo duobes. Ir jei tokia padėtis nesikeis, išliks ekologinės taršos grėsmė. Juk per gruntą į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina deguonies kiekį, o dėl jo stygiaus nyksta gyvoji gamta. Be to, su nuotekomis atsikratome ir buitinės chemijos likučių, kuriuose yra itin pavojingų aplinkai chloro junginių.

Kad nepakenktume vandens ekosistemai ir neužterštume geriamojo gruntinio vandens, būtina užtikrinti teisingą nuotekų tvarkymą: neišleisti, neišpilti nevalytų nuotekų į aplinką, tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti turimą nuotekų valymo įrangą, užtikrinti sukaupimo rezervuarų sandarumą.

P.S.

Akivaizdu, kad bet kokia vykdoma ūkinė veikla ir net eilinė gyventojų buitis tiesiogiai ar netiesiogiai veikia aplinką. Todėl ir būtina atskiras žmogaus veiklas riboti ir kontroliuoti.

Šalyje galiojantis Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidinų kodekso 51(6) straipsnyje „Aplinkos teršimas nuotekomis“.

Be to, Trakų krašto gyventojai, ypač individualių namų savininkai, turėtų ypatingą dėmesį atkreipti į vietos valdžios patvirtintas „Trakų rajono savivaldybės teritorjų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles“, kuriose aiškiai išdėstyta, kaip turi būti tvarkomos ir šalinamos nuotekos.

Parengė Gražina Noreikienė

ES_kuriame_Lietuvos_ateiti_logo

AM_logo