Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Olimpiniai medaliai galingo finansavimo irklavimo federacijai negarantuoja

Lietuvos irklavimo sporto talentai, džiuginę sidabro ir bronzos medaliais Rio de Žaneiro olimpiadoje, netrukus baigs treniruočių sezoną Trakų irklavimo bazėje ir trauks į jau išbandytas stovyklas Italijoje, Graikijoje arba ieškos naujų krypčių. Pasak irklavimo federacijos generalinės sekretorės Ingos Daukantienės, žiemos treniruočių geografija labiausiai priklauso nuo finansinių galimybių, o jos šiuo metu nėra aiškios.

trakaiirklavimas-1-530x354

Prieš keliaujant – žvilgsnis į piniginę
Vasarą Lietuvoje praleidę sportininkai atšalus orams traukia į pietus. Tiesa, kur šalies irklavimo rinktinė treniruosis šiais metais – nėra aišku, nes nežinoma, kiek pinigų bus skirta olimpinius medalius namo parvežusiems sportininkams. Irklavimo federacijos generalinė sekretorė I. Daukantienė sako, kad šiais metais irkluotojai žvalgosi į Italiją, bet galutinį sprendimą priims tik sužinoję savo biudžetą. Treniruotis pietuose rinktinei būtina, nes gamtinės sąlygos Lietuvoje to daryti neleidžia.
„Turime neužšąlantį Drevernos kanalą, taip pat Nerį, bet dėl vėjų ir kitų gamtinių pokyčių žiemą negalime čia treniruotis“, – sako I. Daukantienė. Atvėsus orams sportininkai pirmiausia traukia slidinėti į kalnus, o vėliau – treniruotis į Graikijos ar Italijos ežerus ir kanalus.
Išvykę į užsienį irkluotojai ilgisi Galvės ežero ir vos nutirpus ledams skuba namo. „Lietuvoje treniruočių sąlygos yra tikrai puikios. Vasarą ir rudenį treniruojamės Trakuose, net atvėsus orams vis dar būname Lietuvoje. Čia pasiliekame tiek, kiek leidžia gamta“, – sako I. Daukantienė.

Ieško patogumo, o ne prabangos
Pastaraisiais metais Lietuvos irkluotojai dažniausiai vyko į Graikiją. Kitąmet sportininkai mėgins keisti savo žiemos treniruočių vietą. „Norime rasti tokią erdvę, kuri būtų kiek atokesnė, galbūt ne kanalas, o atviras vandens telkinys. Atvirame telkinyje psichologiškai lengviau treniruotis, nes kasdien reikia nusiirti po 40 kilometrų, o kanale plaukti pirmyn atgal yra nuobodu, vargina tas pats vaizdas. Nenorime savo pasirengimo paslapčių atskleisti kitoms rinktinėms, todėl siekiame rasti ramią bazę, kur nebūtų kitų rinktinių“, – ateities planus dėsto Irklavimo federacijos vadovė. Rasti uždaresnę bazę nėra paprasta, nes treniruotėms tinkamų vietų Pietų Europoje nėra daug, o ir ne visur svetimos rinktinės yra laukiamos. „Italų nacionalinė irklavimo rinktinė treniruojasi Pieduliko ežere ir ten nenori nieko įsileisti. Bazės šeimininkai atsisako kitų rinktinių siūlomų pinigų, kad tik italai galėtų ramiai ruoštis ir išsaugoti savo pasirengimo sistemą paslaptyje“, – irklavimo pasaulio subtilybes pasakoja I. Daukantienė. Užsienio treniruočių stovyklose lietuviai neieško prabangos, tik patogumo ir gero klimato: „Neskaičiuojame žvaigždučių, bet norime tinkamų sąlygų darbui ir kokybiškam poilsiui. Svarbu, kad treniruočių vieta būtų greta gyvenamosios vietos, maisto racionas subalansuotas sportininkui, rami vandens akvatorija ir gera bendro fizinio pasirengimo infrastruktūra“.

Svarbus ir valstybės, ir rėmėjų indėlis
Pasak Irklavimo federacijos generalinės sekretorės, žiemos sezono treniruočių sąlygos, kelionių kryptys ir profesionalų pagalba priklauso nuo finansavimo. „Irklavime, kaip ir daugelyje kitų sporto šakų, gerų rezultatų nepasieksi be nuolatinių treniruočių. Esame pirmieji Lietuvoje pagal pasiektus sportinius rezultatus, tačiau kol kas galime tik tikėtis didžiausio finansavimo. Jau yra taip buvę, kad rinktinė per metus dvigubėja, rezultatai yra geri, bet finansavimas federacijai didėja maždaug dešimčia procentų“, – sako I. Daukantienė. Generalinės federacijos rėmėjos, riešutais bei džiovintais vaisiais prekiaujančios įmonės „Arimex“ direktoriaus Audriaus Janiūno nuomone, privataus verslo ir viešojo sektoriaus partnerystė remiant sportą galėtų užauginti dar ne vieną olimpinių medalininkų kartą. „Irklavimo rungtyje pirmuosius medalius Lietuvos olimpiečiai iškovojo dar 1960 metais. Šiemet laimėti sidabras bei bronza rodo, kad esame teisingame kelyje. Tačiau siekiant pratęsti pergalių serijas, reikia ilgų ir intensyvių treniruočių, kantrybės ir deramo finansavimo. Sportininkams būtina sudaryti geras sąlygas treniruotis, gyventi“, – sako „Arimex“ vadovas A. Janiūnas.

Parengta pagal lrytas.lt