Užsiprenumeruok „Galvę“ 2019 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,95 EUR; 3 mėn. – 7,84 EUR; 6 mėn. – 15,70 EUR; 12 mėn. – 31,39 EUR; PDF metams – 19,99 EUR!  

Sveikatingumo renginys „Vanduo – sveikatos šaltinis“

Apie vandenį – gyvybės šaltinį ir vieną iš sveikatos stiprinimo bei grąžinimo priemonių, apie aktyvų poilsį prie vandens telkinių bus galima sužinoti sveikatingumo renginyje Trakuose rugsėjo 20 dieną.  Sveikatingumo renginį „Vanduo – sveikatos šaltinis“ organizuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Trakų rajono savivaldybės administracija. Maudymosi atviruose telkiniuose sezonas baigėsi, tačiau Sveikatingumo metai […]

Skaityti daugiau...

Netinkamos mitybos problemos

Maždaug kas dešimtas pasaulio vaikas yra nutukęs. Ką daryti, kad tai netaptų ir jūsų vaiko problema?

Asta Jaramaitienė

Docentas med. dr. Vaidotas Urbonas mediko specialybę įgijo Vilniaus universitete, yra paskelbęs per 140 mokslinių publikacijų tarptautiniuose ir Lietuvos moksliniuose žurnaluose.

Skaityti daugiau...

Cerkvės pastatymo 150 metų jubiliejus

Vladas Kasperavičius

Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė keičia savo išvaizdą. Pastaruoju metu trakiečiai ir miesto svečiai džiaugiasi atnaujintais maldos namų variniais kupolais, pradedamais sienų dažymo darbais – šventovė rengiama garbingai sukakčiai pažymėti. Cerkvės šventikas Aleksandras Šmailovas santūriai pasakoja apie šventovės istoriją, tikinčiųjų pamaldas, apie artėjantį cerkvės pastato 150 metų jubiliejų. Jis atsakė į „Galvės“ žurnalisto klausimus.

Skaityti daugiau...

Muzikos ansambliai – rusų etninės kultūros puoselėtojai

Vytautas Žemaitis

Žaismingoji „Zabava“

„Zabava“ – tai prie Trakų rajono kultūros rūmų veikiantis bene jauniausias rusų dainos ansamblis, susikūręs vos prieš porą metų, 2011 – ųjų pavasarį. Į jį susibūrė įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų Trakų krašto tautinių mažumų atstovai iš Lentvario, Rūdiškių, Trakų ir Senųjų Trakų, gerbiantys ir mėgstantys savo protėvių papročius, žaidimus, dainas, dainuotas užstalėse, šeimose, kaimuose. Bet, pasirėdžius savo nacionaliniais drabužiais, galima pasirodyti ir plačiajai auditorijai. Žodis „zabava“ reiškia judrų žaidimą. Galbūt ir dzūkai, artimiausi slavų kaimynai, taip pat turi giminingą žodį – „zobauka“ – su panašia reikšme: vaikiškas valiūkiškas žaidimas arba tiesiog – žaislai.

Skaityti daugiau...

Asmeninis dvasinio vadovo ir žmogaus santykis, jo palaikymas

Vytautas Žemaitis „Per pastaruosius kelerius metus imta jausti vis didesnį individualios dvasinės pagalbos poreikį. Šis reiškinys atsiranda vienu metu daugelyje vietų ir plinta nepaisydamas geografinių, konfesinių ir profesinių ribų. Tokia vidinės gelmės paieška savo ruožtu padidino dvasinių vadovų tikėjimo kelyje poreikį. Įprastiniai pastoracinės ir psichologinės globos būdai pasirodė netinkami šiam uždaviniui spręsti. Dėl to ėmė […]

Skaityti daugiau...

Rusiškos virtuvės atspindžiai Trakų krašte

Kulinarinis paveldas Trakų krašte: šventiniai bei apeigų patiekalai, ritualinė ruoša, valgymo ypatumai Alius Avčininkas  Rusai garsėja pasaulyje ne tik savo tradicinėmis, tik jai būdingomis meno formomis, bet ir vaišingumu. Lietuvoje net yra posakis „rusiška dūšia“ reiškianti atvirą ir vaišingą žmogų. Nors nuo amžių kasdieninis stalas buvo labai kuklus: be miltinių gaminių, mitybos pagrindą sudarė košės, […]

Skaityti daugiau...

Stačiatikių krikštynos.itualų atspindžiai. Krikšto ceremonija

Alius Avčininkas „Stačiatikybė, pirmoji mūsų kraštus pasiekusi krikščionių religija 1, iki šiol nesulaukė didesnio lietuvių istoriografijos dėmesio. Istorijoje ir knygose apie ją stačiatikybę nustelbė katalikybė. Antai dviejose knygose, skirtose krikšto jubiliejiniams metams2, rašyta tik „lietuviškų“ konfesijų istorija. Tai tikriausiai nulėmė tradicinis lietuvių istoriografijos etnocentrizmas – negausių kitataučių ir kitatikių problemas kolektyviniuose leidiniuose ar monografijose dažniausiai […]

Skaityti daugiau...

Rusų kultūros židinys – Lentvario 1-oji vid. Mokykla

Vietos rusų bendruomenės intensyvesnis telkimas miesteliuose, vykdyti, vykdomi projektai, ryšių palaikymas su užsienio rusų bendruomenėmis. Alius Avčininkas Šiandieninėje visuomenėje susiduriama su vis gausėjančiomis socialinėmis problemomis: didėjančia socialine diferenciacija, socialiniu neteisingumu, skurdu, nedarbu, rasine segregacija, migracijos keliamomis problemomis tiek pačiam asmeniui, tek jo šeimai bei bendruomenei, iš kurios išvyko ir į kurią atvyko, bendruomenių nykimu ir su […]

Skaityti daugiau...

Sovietizacija – rusų kultūros pakilimas ar nuosmukis krašte?

Rusų bendruomenės padėtis tarpuvaldžio laikotarpiu – 1988-1991 metais

Alius Avčininkas

Šiandien visuomenėje, kuri tarsi orientuojasi į vakarietišką kosmopolitiškumą, vyksta nevisai normalūs judėjimai: dėl sovietų vykdytos politikos Lietuvoje kartais bandoma kaltę mesti ir paprastiems gyventojams, kurie nieko bendra su okupaciniu režimu neturėjo. Nors informacijos daug apie istorinę įvairių etninių bendruomenių padėtį Lietuvoje yra daug, jis vis dėlto nepasiekia atokesnių kampelių gyventojų.

Skaityti daugiau...

RUSŲ ETNINĖS BENDRUOMENĖS KŪRIMASIS TRAKŲ APYLINKĖSE

Alius Avčininkas

Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia. 1414 metais Trakuose lankęsis Gillebert de Lannoy rašė: „Trakų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totorių, kurie gyvena giminėmis, yra tikri Saracėnai, visai nežinantys Jėzaus Kristaus tikėjimo, ir turi atskirą kalbą, vadinamą totorių. Tame mieste gyvena vokiečių, lietuvių, rusų ir labai daug žydų“. Be abejo, šiandien tokios gausos nėra… Visgi dauguma buvusių kultūrų gyvos išliko ir iki šių dienų. Ne dirbtinai restauruotos, bet natūraliai įsigyvenusios į miestą, kuris be viso daugiatautiškumo neįsivaizduojamas. Yra ir karaimai, ir rusai, lenkai, žydai ir lietuviai. Kaip kad Vilniuje radosi nauja „kalba“ – litvakų, taip Trakuose susiformavo karaimų kalboje trakų tarmė. Tokie reiškiniai įmanomi tik per ilgą laiką, susiklosčius savotiškai gyvensenai. Tačiau pradedant visą rusų istoriją Trakuose nuo pradžių, reikia pasakyti, kad ji buvo kitokia nei kitų tautų.

Skaityti daugiau...
1 2 3 554 555 556 557 558 559 560 645 646 647