- Galvė - http://www.galve.lt -

Plokščiapėdystė – viena iš sveikatos problemų

Kid-walking [1]Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Trakų skyriaus specialistai vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę švietimo įstaigose, pas-tebėjo, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, viena iš sveikatos problemų yra plokščiapėdystė.
Pėdos – mūsų kūno pamatas. Jų deformacijos ir skausmai gali apriboti fizinį aktyvumą, o tai jau gal turėti sisteminių pasekmių širdies kraujagyslių ligoms, nutukimui bei kitiems sveikatos sutrikimams.
Ploksčiapėdystė gali būti įgimta ir įgyta. Įgimta plokščiapėdystė gana reta, ji gali būti paveldėta iš tėvų. Įgimtą plokščiapėdystę reikia pradėti gydyti dar kūdikystėje. Visi kūdikiai gimsta turėdami plokščią pėdą, iki dviejų metų amžiaus pilnapėdystė būna visiems – tai normalu. Vėliau puraus audinio, užpildančio pėdutės skliautą, mažėja, todėl padas įgauna genetiškai užprogramuotą formą. Žmogaus pėdos skliautas visiškai susiformuoja šeštais, septintais gyvenimo metais. Ploksčiapėdystė – vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaikų judesio ir padėties sutrikimų. Jei pėdos forma nėra taisyklinga, reikia stiprinti pėdos kauliukų raiščius specialiais pratimais, o atsiradus kojyčių nuovargiui ar skausmui ilgiau vaikštant, skiriami pritaikyti konkrečiam vaikui ortopediniai vidpadžiai arba batukai.
Kadangi žmogaus organizme viskas yra susiję tarpusavyje, plokščiapėdystė pažeidžia ir kitų organų veiklą. Plokštėjant pėdoms, pamažu išnyksta amortizuojanti jų skliautų funkcija. Dėl to vidaus organai, o taip pat ir stuburo smegenys tampa neapsaugoti nuo nuolatinio kratymo einant, bėgant, šokinėjant. Dėl dažnų sutrenkimų, kuriuos jaučia galvos ir stuburo smegenys, atsiranda bendras silpnumas, pablogėja atmintis, jaučiamas greitas nuovargis, sumažėja darbingumas, deformuojasi kojų ir stuburo kaulai, tai jau gali turėti sisteminių pasekmių širdies kraujagyslių ligoms, nutukimui ir t.t.
Ankstyvas ir dažnas vaikštynių bei šokliukų naudojimas gali sukelti neigiamą poveikį. Kūdikį statyti rekomenduojama ne anksčiau kaip nuo 7–8 gyvenimo mėnesio, o mokant žengti pirmuosius žingsnius, patartina vaiką laikyti ne už rankų, o geriau prilaikyti už pažastų. Verta paminėti ir dar vieną įvardijamą plokščiapėdystės priežastį – netinkamą avalynę. Labai svarbi pirmoji avalynė.
Taisyklingam pėdos formavimuisi didelės įtakos turi vaiko fizinė veikla. Būtina, kad laisvalaikį vaikai leistų aktyviai: plaukiotų, slidinėtų, važinėtų dviračiu ir kuo dažniau vaikščiotų basomis kojomis, nelygiu paviršiumi (per žolę, smėlį, akmenis), tokiu būdu tikrai sumažinsite pilnapėdystės išsivystymo riziką. Taip pat rekomenduojama parinkti ir tinkamą profilaktinę ortopedinę avalynę, kuri formuos bei palaikys taisyklingą fiziologinę vaiko pėdos padėtį.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pėdos skliautas nesusiformuoja – ankstyvas kūdikio statymas ant kojų. Pėdos ir kojų raumenys nėra įpratę gauti krūvį, o vaikas yra per anksti pastatomas ant kojų ar į vaikštynę, šokliuką, tuomet pėdos raumenys yra varginami, nes yra nepasiruošę atlaikyti kūno svorio. Vaikui pradėjus vaikščioti, būtina pasirūpinti tinkama avalyne, kuri tolygiai paskirsto krūvį bei padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį. Taip pat reikėtų stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis, skatinant vaikus plaukioti, slidinėti bei kuo dažniau vaikščioti basomis po nelygų paviršių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Trakų skyrius