Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Dažnai pasitaikančios įstaigų interneto svetainių klaidos

projekta remia

Šiandien bet kokios informacijos pirmiausiai ieškome elektroninėje erdvėje, o oficialios – valstybinių įstaigų interneto svetainėse. Kiekvienos interneto svetainės titulinis puslapis yra pats svarbiausias ir jame yra daug tekstinės informacijos. Taisyklingas tekstas ir rišlus minčių dėstymas parodo, jog įstaigos darbai yra puikiai organizuoti. Tačiau iš interneto svetainėje esančių kalbos „blusų“ ir „bluselių“ gali susidaryti klaidingą įspūdį apie pačią įstaigą. Akį rėžiančias stiliaus ir gramatines klaidas nesunku ištaisyti. Pateikiame pastabų, kurios galėtų būti naudingos interneto svetainių administratoriams ar įstaigų vadovams.

svetaine

Kabučių rašyba
Pirmiausiai akis bado lietuviškos kabutės, pvz.: Lopšelis-darželis “Pasaka” (= „Pasaka”), grupė “Gandriukas” (= „Gandriukas”). Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devynetukai, viršuje – šešetukai).
Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”.

Brūkšnio ir brūkšnelio rašyba
Painiojama brūkšnio ir brūkšnelio rašyba. Lietuvių kalboje vartojamas rašybos ženklas (-) ir skyrybos ženklas (–).
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.).
Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Autobuso maršrutas Trakai–Vilnius. 2016–2017 mokslo metai. Vardenė Pavardenė – vyriausioji auklėtoja.)

Rekvizitų rašyba
Nurodant įmonės kontaktus dvitaškis nerašomas, jeigu nėra išvardijimo, pvz.:
Telefonas: <…> (=Telefonas <…>);
Faksas: <…> (=Faksas <…>);
El. paštas: <…> (=El. paštas <…>).
Elektroninio pašto negalima vadinti emeilu, ofisas vadintinas biuru, faksas trumpinamas faks. Elektroninis paštas siūlomas trumpinti el. paštas arba el. p., tačiau derinant prie sistemos galimi ir tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p.

Įmonės, organizacijos teisinės formos sutrumpinimai
Įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai oficialiuose dokumentuose ir interneto svetainėse vartojami su teisinės formos nuoroda, kuri paprastai trumpinama:
Uždaroji akcinė bendrovė
– UAB
Individuali įmonė – IĮ
Mažoji bendrija – MB
Žemės ūkio bendrovė – ŽŪB
Individuali veikla – IV
Akcinė bendrovė – AB
Politinė partija – PP
Visuomeninė organizacija
– VO
Viešoji įstaiga – VšĮ
Savivaldybės įmonė – SĮ
Valstybės biudžetinė
įstaiga – VBĮ
Religinė bendruomenė –
RB
Profesinė sąjunga – PS
Bendroji įmonė – BĮ
Daugiabučio namo
savininkų bendrija – DNSB
Kooperacijos uždaroji
akcinė bendrovė – KUAB
Komanditinė ūkinė bendrija
– KŪB

Euro ir euro cento trumpinimas
Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį .
Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).
Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 .

Laiko matų trumpinimas
Simboliai: hvalanda, minminutė, ssekundė, yra tarptautiniai, dažniausiai vartojami techninėje literatūroje, po jų taškas nerašomas.
Įprastiniai lietuviški sutrumpinimai: val.valanda, min.minutė, sek.sekundė. Po jų rašomas taškas.
Kai kurios dažniau vartojamos santrumpos:
aikštė – a.
skveras – skv.
prospektas – pr.
gyvenvietė – gv.
miestas – m. arba mst.
miestelis – mstl.
rajonas – r.
savivaldybė – saviv. arba sav.
seniūnija – sen.

Nesusikalbėjo
Ėjo nakčia žemaitis ir dzūkas. Beeidami priėjo lieptą ir negali prasilenkti. Dzūkas sako:
– Vai, tu brolyci, kaip tumsu!
– Ką, bjaurybe, tu mane stumsi? – sušuko žemaitis ir įvertė dzūką į upę.

ALVYDA KAZAKEVIČIŪTĖ-STANIUNAITIENĖ