Užsiprenumeruok „Galvę“ 2017 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,89 EUR; 3 mėn. – 7,69 EUR; 6 mėn. – 15,39 EUR; 12 mėn. – 30,77 EUR; PDF metams – 19,99 EUR. Akcija senjorams, mokytojams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems iki lapkričio 30 d. metinė prenumerata tik 19,99 EUR!  

Rūdiškės: kultūrų ir tradicijų darna

Atvažiavau į Rūdiškes pirmuoju rytiniu raukiniu. Eisiu, sakau, ratu, žvalgysiuos,  fotografuosiu, kalbinsiu sutiktuosius.

Geranoriškai pasakojo rūdiškiečiai apie visą savaitę tuščią, bet šeštadieniais gyvą savo turgų. Su grūdais, paršiukais, sėklomis ir visokiausiais kioskiniais niekais. Gal pavyks perimti istorinio Onuškio turgaus šurmulį? Nes geru kursu einama, garsas apie gerą reiškinį toli eina. O kad turgus yra mieste, dėkojama Voitechui. Padarė už savo pinigus tvarkingą turgaus aikštę su daugybe stoginių. Ir dengta estrada reikiamoms miesto šventėms pritinka.

Darbo rasti šiame miestelyje nelengva. Kelios dešimtys žmonių gali dirbti medžio apdirbimo kombinate. Sezoninį užsiėmimą gauna daugybė norinčiųjų užsidirbti dideliame komplekse, bulvių namais vadinamu. Daržovėms rūšiuoti. Ir mišką sodint yra samdomi rūdiškiečiai. Prie senojo geležinkelio tikrai nedaug dirbančiųjų. Ir Aleksandras įsileidžia į lentpjūvę. Gebančius nenusipjaustyti plaštakų. Miškų ūkyje dirba seni ir prityrę. Bet laisvų vietų ten nėra.

Dar krito į akis Rūdiškių penkios kirpyklos. Argi kam kada kenkė estetiška išvaizda?

O nuo ryto iki vakaro nenustygstanti, po miestelį šaudanti Janina tinka miesteliui. Sakosi burianti iš delno ir gebanti aliejiniais dažais šventus paveiklsus tapyti.

Miestelio meninių ir kultūrinių reikalų administratorius Leonardas šiuose arimuose keleri dešimtmečiai. Jam kultūrinį gyvenimą puoselėti padeda dideliausia gausybė dainuojančių, grojančių, muzikai neabejingų bendraminčių. Svajingasis popchoras, lenkiškai dainuojančioji miestelio dalis, apie papartį susibūrusieji, diemedį garbinantys – visi už tai, kad miestelis būtų gyvas.

Neabejoju, kad bus Rūdiškėse gatvė, Valerijaus vardu pavadinta. Net be pavardės ji gali būti. Juk šimtus jaunų širdžių ir protų suburė, sujungė tas nepaklusios garbanos vyras, visų vadinamas Maestro. Toli ėjo garsas apie miestuką prie gelžkelio. Iš Rūdiškių. Lenkiu, bičiuli, galvą, kad likai darbuose ir širdyse.

Aringai, Tavo vadovaujamos muzikos mokyklos pedagogams atskiras žodis. Jų kantrybė ir nesakyta priesaika padaro, kad gatvėse nesišlaistytų ir tamsiuose užkampiuose neieškotų abejotinų malonumų jauni žmonės. Daug jaunų širdžių gavo šviesos ir gėrio  užkratą muzikuodami.

Žodis šiltas ir tam narsuoliui, kuris padarė Rudstoką. Buvo žinomas visame pasaulyje muzikinis Vudstokas, pamuzikuota prie Rūdiškių laukuose.

Rimgaudai, Tu apie raides viską supranti. O kad neišleista parašyta knyga – maža smulkmena. Girdėta, kad rankraštis netikėtai liko traukinio vagone. Jei sąžiningi surado – būsi apdovanotas dėmesiu. Jei ne – liksi parašęs knygą, kurios neskaitys.

Gatvių pavadinimai šitam miesteliui daugiau negu tinka. Tylos, Beržų, Miško, Kriaušių…. Kaip ir parkas, tiksliau pušynas Korpušo vardu. Rūdiškėse pasiilgusiems ramumos norisi nueiti į gojų.

O darbai Rūdiškėse dabar virte verda. Nuo degalinės iki miškų ūkio baro. Nors dulkių daug, tačiau po tiesiamu keliu bus vandentiekis, miesto kanalizacija. Bus kaip Senuosiuose Trakuose. Gražu, tiesu, saulėta ir visų veiduose švytės šypsena.

Patiko linksmadvasiai kelininkas Giedrius su bičiuliu. Daro jie tą kelią miesteliui, dulkes gesina vandens čiurkšlėmis, stengiasi nebirbinti perdėm varikliais. Žino vyrai – bus geras rezultatas. Tiks Rūdiškėms. Laiko šiek tiek tereikia.

Pakvietė kavos puodeliui buvusi bibliotekininkė Lionė. Neatsisakiau., nes žmogus vargo matęs pasirodė. Sibirų kururtose būta, gyventa pagal žmoniškumo supratimą. Knygas išduodavo bibliotekoje. Vertino savo priedermę būti su žmonėmis. Arčiau jų.

Dar nerimo, nes sugebėjo 432 parašus surinkti miestelėnų. Kad šaligatviai atsirastų žmoniški Rūdiškėse. Juk ne sau vienai stengėsi…

Liucija surašinėjo žmones. Taip susitarė su valstybe, kad už darbą gaus litų. Jis, tas darbas, bus atliktas sąžiningai. Tiko jos šypsena – nuoširdžiai buvo skaičiuojami žmonės, jų būstai.

Turi Rūdiškės Seimo narį Joną. Savas žmogus, girdintis ir pažadėjęs padarantis konkrečiai. O kad išrinktas savo krašto žmonių, matyt, tikrai vertas.

Seniūnas Tadeušas yra iš tų retesniųjų valdžios atstovų, kuriems likimas lėmė būti būtent Rūdiškėse. Ne juokas – nuo nepriklausomybės paskelbimo  laikų seniūnu šiame mietelyje. Gegužės pirmą dieną,, t.y. poryt, bus nesunku pakylėt ir nuleist už puikią datą.

Ir herbas geras to miestelio prie gelžkelio ir plento. Raguoto galva. žaliame fone. Kaip ir visos Rūdiškės apsuptos pušynų. Verslo vyras vyras Sergejus paaukojo litų reikiamą sumą už herbo projektą. Yra visos viltys, kad kitąmet vėliava su herbu joje bus iškilmingai pašventinta.

Liepos mėnesį seniūnas vėl darys rajono (o gal tik šio krašto?) bičiulių šventę. Bitininkus susikviesti ketina. Kad bičiulystės kaimišką supratimą visi prisimintų, kad neieškotų pagalių patvoriuose galvai praskelt… Padarys. Šitas seniūnas padarys, nes už buvimą kartu jis. Darys gražiame ir tyliame kaime vardu Tiltai. Kad ramiai prie pušelių susėdę žmonės suprastų, kad tiltai jungia ne tik upės krantus, bet ir žmones.

Du su puse tūkstančio gyventojų, o miestelis dar kažkodėl pilkas. Kas plytą, kas padangą panaudoja puošybai sodybos. Ne visi, žinoma, taip daro, bet kiekvienas pagal išgales stengiasi sodybą puošti. Yra daugybė puikiai ir skoningai išgražintų aplinkų prie gyvenamojo būsto.

Pasižvalgymai paliko optimistinę nuotaiką. Rūdiškėse gyvena puikūs žmonės, kurie myli savo miestelį, prisišliejusį tarp senosios geležinkelio stoties ir pušyno, vardu Korpušas.

Vladas Kasperavičius{jcomments on}