Užsiprenumeruok „Galvę“ 2019 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,95 EUR; 3 mėn. – 7,84 EUR; 6 mėn. – 15,70 EUR; 12 mėn. – 31,39 EUR; PDF metams – 19,99 EUR!  

Šimo Burbulio žvilgsnis. Ar geras lenkas balsuotų už gerą lietuvį

Praėjusią savaitę iš patikimų šaltinių gavau informacijos, kad vietinės reikšmės politikos elitas paskelbė man nuosprendį už akių ir imasi visų veiksmų mane pamokyti. Vienas iš jų – demaskuoti mano samanės sandėlius ir juos konfiskuoti.

Tačiau Trakų štabo kruopščiai suplanuota slapta operacija kodiniu pavadinimu Barbarosa nepasiteisino, nes savo draugų pagalba iš Paluknio slaptais miškų keliais operatyviai buvau pervežtas į Tarpupį. Išsigelbėjimas vyko panašiai kaip Roman Polanski filme Pianistas, tik išgelbėjo mane ne gerasis vokietis, o gerasis lenkas. Tarpupyje gavau šiltą guolį ir visą stalą, apkrautą maistu – fliakų sriubytė, kabanosai, bigosas, smalecas, pierogi. Ir visa tai užsigerdavome lenkiškomis trauktinėmis, po kurių nebeatsimenu kaip trūkau ir pabudau tik ryte su pirmaisiais gaidžiais.

Prikėlė naujam gyvenimui

Pramerkęs akis ir šiek tiek pasimuistęs lovoje supratau, kad man galvą dar sopa, todėl kėliausi vangiai, bet virtuvėje radau rosolo su gerai išvirta mėsa, nuo kurio man iš karto prašviesėjo akyse. „Moka lenkas ir nugirdyti, ir prikelti naujajam gyvenimui“, – pagalvojau.

Pavaikščiojęs po lenko pirkią, supratau, kad esu čia vienas, bet, kadangi tai buvo sekmadienis, greitai sumečiau, kad šeimyna, greičiausiai, ankstyvose pamaldose. Visame rajone įtvirtinta tokia tvarka, kad bažnyčioje mišparai pirmiausia ruošiami lenkų kalba, o tik vėliau šventovės atlaisvinamos biezbožnikams lietuviams, kaip mėgsta sakyti mano uošvienė Krystyna kilme iš po Mozūrų. Išėjęs laukan įkvėpti gryno oro, pamačiau iš tiesų malonų vaizdą, tarsi būčiau atsidūręs Tarpupyje, kur bėga Tigro ir Eufrato upės derlingame Mesopotamijos pusrutulyje – apie hektarą gerojo lenko teritorijos buvo aptverta vešliomis tujomis, kurios jau siekė gerus tris metrus aukščio, vidury sklypo buvo iškastas vandens telkinys, kuris dabar buvo užšalęs, įtvirtinta moderni irigacinė sistema būsimiems pavasario želdynams laistyti, o taip pat girdėjau kaip dideliame tvarte po vienu stogu ūžia gausus būrys arklių, karvių, paršų, avių, vištų – bemaž Nojaus arka būtų būtent čia po atoslūgio nugrimzdusi. Ir dar pagalvojau: „ech tas lenkų šlėkta“, lyg visai pamiršęs, kad tai mano geradarys.

Kieno valdžia, to ir religija

Po geros valandėlės į kiemą įvažiavo vidutinės klasės Škoda automobilis, iš kurio išlipo gerasis lenkas Zbigniew, jo žmona Katažyna su plaukais, įsuktais į storą kasą, ji laikė Bibliją po ranka, bei du vaikučiai pabiručiai, kurių rankelėse užmačiau baltai raudonas agitacines brošiūras ir iš karto man šmėkštelėjo garsioji pusės tūkstantmečio senumo mintis – cujus regio ejus religio (kieno valdžia, to ir religija), nes per rinkimus nelieka nieko šventa, vien kandidatų plakatai su velnioniškai šventais veideliais, kur tik įmanoma.

Už ką balsuosite?

Parodęs lenkui Zbigniewui dėkingumo šypseną už vakardieną, pradėjau kalbą:

– Už ką balsuosite?

– Už mūsų Marysią! Už pučą mūsų rajone! Kad būtų įvestas tiesioginis valdymas, kad būtų įvesta raidė W! Aš, Zbigniew, noriu jaustis visaverčiu lenku šiame krašte, kad ir mano vardą gerbtų!, – patenkintas rėžė gerasis lenkas. Bet palikęs man įtarimą, kad ne jis pats tai sugalvojo, o jam kažkas tai įkalė į galvą, staigiai leptelėjau jam atgal:

– Koks tu lenkas?! Koks tu Zbigniew?! Tu esi tiesiog tuteišas ir vardas tavo šiame rajone skamba ne Zbigniew, o tiesiog Zbyška, todėl nėra šiame varde jokios raidės W! Kol mačiau kaip pyktis tvenkiasi jo smilkiniuose, nusprendžiau jį aplamdyti dar vienu argumentu:

– Lenkijos svarbiausiuose nacionaliniuose žodžiuose rzeczpospolita, solidarność ir niepodległość taip pat nėra jokių W raidžių, – užbaigiau tikėdamas, kad diskusija čia ir sustos. Kol gerasis lenkas net prisėdo malkinėje ant kelmo, kad galėtų mintyse perskaičiuoti mano pavardintus žodžius ir stebuklingai surasti nors vieną raidę W, į pokalbį nekviesta įsiterpė Katažyna, kuri mano nuostabai šaukė ne ant manęs, bet užsipuolė vargšą Zbigniewą:

– Kokius tu čia pierdolus kalbi, stary dureń?! Kokios dar Marysios, kokie pučai?! Burtai mesti, Rubikonas pereitas – mūsų dvasinis lyderis dalailama Valdemaras pameditavo su tais, dėl kurių jis Georgijaus juostelę segi švarko atlape ir daro ėjimą žirgu siųsdamas į rajoną gvardietį iš Jaroslavlio, – pakylėtai šį kazusą užbaigė pani Katažyna…

Dauguma lietuvaičių į lenkus žvelgia pagarbiai

Po tokių viltingai Katažynos ištartų žodžių net mąsliai susimasčiau, ar nebus taip, kad pagaliau net iki dalailamos Valdemaro nuėjo Trakų krašto lenkų pagalbos šauksmas, kad juos reikia gelbėti ne nuo kokių lietuvių ar karaimų, o būtent nuo saviškių silpnosios grandies Marysios, kuri mero rinkimuose pati nieko neišspaudžia dėl asmeninio žavesio trūkumo, o antrame ture su pralaimėtojos šypsenėle agituoja balsuoti už tuos, kurie lenkus koalicijoje už pavadėlių po to tampo. Ir kaip tyčia prisiminiau Vilniaus atvejį, kur prieš artėjančius rinkimus kaip alternatyva dalailamos Valdemaro akcijai – atrakcijai susikūrė visuomeninis rinkimų komitetas „Vilniečių lokys“, kuriam vadovauja ne bet kas, o „Kurier Wilenski“ redaktorius, Adomo Mickevičiaus provaikaitis Raimund Klonovski. Ir jų logika paprasta – eiti prieš tautietį dalailamą, būti alternatyva.

Štai kokia linkme pakrypo reikalai vieningoje lenkų tautelėje Lietuvos žemelėje – mąstantis lenkas, protaujantis lenkas juk supranta, kad Lietuvoje didžioji dauguma lietuvaičių į juos žiūri su pagarba, atsižvelgia į jų interesus.

Juk Lietuva yra išskirtinė visame pasaulyje tuo, kad joje turbūt daugiausia yra pristatyta lenkiškų mokyklų su visu reikalingu išlaikymu kaip pagarbos ženklas šiai tautinei mažumai. Vien mūsų krašte veikia įvairios lenkiškos bendruomenės, dainų, šokių kolektyvai, kurie džiugina kiekvieno iš mūsų širdį ir tokius koncertus į pabaigą nebent gali sugadinti koks gvardietis iš Jaroslavlio, kuris užlipa ant scenos atseit pasakyti sveikinimo kalbą, bet viską paverčia politika…

Viską skaičiuojantis į priekį lenkas gerai pagalvos, ar jam savo balsą atiduoti už kokią akciją – atrakciją, ar rinktis alternatyvas. Gal dėl to vis daugiau lenkiškų pavardžių atsiranda Lietuvos tradicinių partijų ar komitetų sąrašuose. Gal dėl to dabar mes vėl kartu su Zbigniew po nedidelio kipišo sėdime kartu apsikabinę jo pirkioje ir žiūrime į Jano Matejkos reprodukciją „Žalgirio mūšis“.