- Galvė - http://www.galve.lt -

Specialistai įspėja: turguje įsigyti vaistai gali kelti ir pavojų gyvybei

Perkant vaistus turguje galima patirti komplikacijų, nes net ir legalūs vaistai, laikomi netinkamomis sąlygomis, pakeičia savo savybes. Pigesni vaistai gali sukelti ne tik neigiamų reakcijų, bet ir kelti grėsmę sveikatai, gyventojus įspėja specialistai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaistinių preparatų rinkoje aptinkama apie 10–15 procentų falsifikuotų vaistų. Aiškių duomenų, kiek nelegalių vaistų cirkuliuoja Lietuvos rinkoje, nėra, nes policija turi tik duomenis, fiksuojančius sulaikytų vaistų kiekius. Tačiau kiek jų įsigyjama internetu, tiksliai nėra žinoma.
Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, dažniausiai vaistais apsinuodijama juos vartojant ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, širdies veiklą gerinančius vaistus vartojant kraujospūdžiui reguliuoti ir pan.

Vaistų įsigyja Sovetske
„BENU vaistinės“ vaistininkas Gintaras Verbus sako, kad pagrindinis nelegalių vaistų platinimo šaltinis yra turgūs bei privatūs asmenys, pardavinėjantys juos pažįstamiems.
„Mūsų krašte populiaru važiuoti į Sovetską su reikalingų vaistų sąrašiuku ir, ten įsigijus juos pigiau, Lietuvoje parduoti brangiau kitiems iš namų arba turguje“, – pastebi G. Verbus.
Vaistininkas pažymi, kad Rusijoje pagaminti vaistai yra pigesni ir todėl, kad su jais atliekama mažiau laboratorinių tyrimų, o kartais jų iš viso neatliekama. Tokių vaistų kokybės ir poveikio kontrolė ne visada atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja tik legaliai veikiančių ir farmacinės veiklos licenciją turinčių įmonių vaistus. Nekontroliuojamų vaistų žmonės įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis laikytų. Taip pat parsisiunčia iš užsienyje veikiančių internetinių parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės svetainėje pirkti vaistus yra saugu.
„Ir tikrai ne visi ir visada įvertina, ar tokiu būdu įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau“, – perspėja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Gresia komplikacijos
Profesorius farmakologas dr. Romualdas Basevičius sako, kad savo ilgametėje praktikoje susidūrė su atvejais, kai nelegalūs vaistai sukėlė rimtą grėsmę žmogaus gyvybei. Jis pamena, kad neaiškūs vaistai nuo kraujo spaudimo tiek sumažino spaudimą, jog žmogus neteko sąmonės, o jo gyvybei grėsė mirtinas pavojus.
Profesorius pabrėžia, jog ypač pavojinga vartoti kelis ne vaistinėje, be gydytojo rekomendacijų įsigytus vaistus vienu metu, nes kiekvieną jų sudaro cheminiai elementai, kurie tarpusavyje gali sureaguoti taip, jog sukels rimtų komplikacijų. Jam teko gydyti ir pacientą, kuriam falsifikuoti vaistai sukėlė virškinimo organų kraujavimą.
Vaistininkas G. Verbus pamena moterį, į vaistinę atėjusią prašyti pagalbos dėl stipraus veido bėrimo. Pasirodo, lankytoja vartojo rusišką vaistą nuo skrandžio rūgštingumo, kuris yra receptinis: „Aišku, kad jį įsigijo be recepto ir patyrė neprognozuojamą šalutinį poveikį“.
Aistė Tautvydienė, paklausta, kas nutinka pavartojus falsifikuotų vaistų, atsako, jog pagrindinis pavojus – neprognozuojamas jų poveikis: „Gali ir nieko nenutikti, nes žmogus, pavyzdžiui, įsigijo ne vaistą, nors jam buvo sakoma priešingai, o organizmui jokio poveikio nedarantį produktą. Vis dėlto vartojant neaiškios kilmės vaistus, gali pasitaikyti įvairių nepageidaujamų reakcijų: bėrimų, tinimų, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmų, karščiavimo, pykinimo, mieguistumo, vangumo, galvos svaigimo. Galimi ir rimti apsinuodijimai ar net mirtis“.
Jos nuomone, pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę sau. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vėliau nusivylę ar nepatenkinti žmonės skambina Vaistų kontrolės tarnybai, skundžiasi, vardija pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas, o padėti jiems galimybių nelabai yra.

Vaistų laikymo sąlygos gali keisti ir jų poveikį
A. Tautvydienės teigimu, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. „Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Neaiškūs yra ir veikliųjų medžiagų tuose preparatuose kiekiai. Viso to žmogus pats patikrinti negali, todėl ir rizikuoja savo sveikata“, – pabrėžia specialistė.
Kitas aspektas, į kurį jis pataria atkreipti dėmesį, yra galiojimo laikas. Pasak vaistinės atstovo, oficialioje prekyboje tai nėra tik įrašas ant pakuotės. Galiojimo laikas yra griežtai fiksuojamas ir stebimas sistemose, o visi produktai turi serijinius numerius, pagal kuriuos galima atsekti bet kokią informaciją apie produktą, įskaitant ir jo galiojimo laiką.
Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojusi tvarka nurodo, kad fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį. Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti galima taip pat ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.

Ink agency inf.