- Galvė - http://www.galve.lt -

STT PAMOKA TRAKŲ VALDŽIAI

Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau -STT) Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Aida Martinkėnienė valdininkams ir politikams priminė korupcijos sąvoką, prielaidas, antikorupcinių įstatymų nuostatas, aptarė teisinės atsakomybės už korupcines veikas klausimus. STT atstovė pristatė  sociologinių tyrimų duomenis, apžvelgė korupcijos prevencijos priemones, pabrėžė antikorupcinio švietimo svarbą, aptarė Trakų rajono savivaldybės Kovos su korupcija 2011-2012 metų programą.

Kenčia visas pasaulis

Apžvelgdama korupcijos apraiškas, STT atstovė pabrėžė, kad tai – pasaulinė problema. Labiausiai pastebima paplitusi politinė korupcija.

Korupcijos reiškinį trumpai apibrėžti sudėtinga, nes ji skirtingai pasireiškia įvairiose šalyse, tai priklauso nuo šalyje vyraujančios kultūros tradicijų, socialinės aplinkos ir politinės valios. Trumpiausiai korupcijos reiškinį galima apibūdinti formule: „Korupcija ══ Monoplija + Diskrecija – Atsakomybė“.( „diskrecija“ (lot. discretio, pranc. discretion „veiksmų laisvė“, „nuožiūra”. Institucijos arba pareigūno diskrecija – tai teisė spręsti kokį nors klausimą, veikti savo nuožiūra).

Kalbėdama apie korupcijos apraiškas ir prielaidas jai atsirasti, Aida Martinkėnienė savo pranešimą iliustravo pavyzdžiais iš įvairių pasaulio šalių ir pabrėžė, kad korupcijos atsiradimo prielaidos labiausiai priklauso nuo valdžios politinės valios. Jei politikų ir valstybės tarnautojų elgesį nustatantys teisės aktai numato ir atsakomybę, tuomet ir prielaidų jai atsirasti mažiau. Priklauso ir nuo socialinės aplinkos „Kuo skurdesnė šalis, tuo didesni korupcijos mastai“, – teigė STT atstovė ir pabrėžė, kad korupcija – viena iš svarbiausių ekonominės krizės priežasčių.

Paėmei kyšį – mirsi

Svarbų vaidmenį kovoje su korupcija atlieka visuomenės pilietiškumas ir  politinė valia.  Kaip pavyzdį lektorė priminė Didžiosios Britanijos visuomenę papiktinusį 2009 metų korupcijos skandalą, kurį išprovokavo  „The Daily Telegraph“ laikraštyje paviešinti įstatymų leidėjų prašymai  padengti įvairias jų išlaidas, parlamentarų veiklai skirtomis lėšomis. „Po šio skandalo pirmą kartą per 300 metų atsistatydino Bendruomenių rūmų pirmininkas ir tą patį privalėjo padaryti išlaidavę parlamentarai. Visa tai vyko remiantis politikų elgesio kodeksu, — pasakojo STT atstovė. — Nereikėjo mojuoti baudžiamaisiais įstatymais. Politikų elgesio kodeksas Didžiojoje Britanijoje yra šventas dokumentas, tik skirtingai nuo Lietuvos  Valstybės politikų elgesio kodekso, jame numatyta griežta atsakomybė ir ta atsakomybė turi galią“.

Kalbėdama apie kovos su korupcija užsienio šalių  patirtį, lektorė trumpai apibūdino situaciją Kinijoje. Čia itin išvešėjusi korupcija šalies biudžetą kasmet nuskurdina milijardinėmis sumomis. Kinijos baudžiamajame kodekse numatytos itin griežtos bausmės už korupcinius nusikaltimus. Jei valdininkas ar politikas paima kyšį siekiantį 1,3 milijono dolerių, jis baudžiamas mirties bausme. Per praėjusį dešimtmetį (2000-2010 metais) už korupcinius nusikaltimus Kinijoje myriop nubausta 10 000 valdininkų.

120 000 už tokią pat veiklą nubausta kalėti nuo 20-30 metų.

Pusiau skaidri

Transparensy International atlikto tyrimo  „Korupcijos suvokimo indeksas (KSI)– 2010“ duomenimis, trisdešimties Europos Sąjungos ir kitų Vakarų Europos valstybių būryje Lietuva vertinama 5 balais (10 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė), jai skirta 22 vieta. Skaidriausios valstybės: Danija (9,3), Švedija(9,2) Suomija (9,2), labiausiai korumpuotos: Italija (3,9), Rumunija (3,7), Bulgarija (3,6), Graikija (3,5). Latvijai pagal skaidrumą skiriama 4, 3 balo, o Estija pagal KSI pasižymi kaip viena skaidriausių valstybių – 6,5.

Moka dukart

Korupciją vienaip įsivaizduoja eiliniai piliečiai, kitaip apibūdina įstatymai, tačiau Lietuvoje „padėkos“ tradicija  dovanomis ar „vokeliais“ už vienokią ar kitokią paslaugą  dar gaji. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008“ duomenimis, 75 proc. gyventojų, 68 proc. apklausoje dalyvavusių tarnautojų ir 75 proc. verslininkų sprendė iškilusias problemas duodami kyšį. Tokiu būdu už tą pačią paslaugą kyšį duodantis pilietis sumoka dukart, nes būdamas šalies mokesčių mokėtoju jis kaupia valstybės biudžetą, iš kurio mokamas atlyginimas valstybinio sektoriaus tarnautojui ar politikui, kuriam jis dar primoka kyšiu.

Rizika – viešieji pirkimai

Didžiausia korupcijos rizika pastebima viešųjų pirkimų srityje. 2008 metais STT atlikto sociologinio Viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo duomenimis, mažiausiai skaidrūs yra viešieji konkursai statybų (vidurkis – 3,18 balo) bei energetikos (vidurkis – 3,04 balo) sektoriuose. 60 proc. respondentų nuomone, viešieji pirkimai yra rengiami neskaidriai statybų sektoriuje; 47 proc. – energetikos sektoriuje.

Be to, 63 proc. apklaustų įmonių teigė, jog politikai bando įtakoti viešųjų pirkimų rezultatus: iš jų 18 proc. manė, jog politikai daro tiesioginį spaudimą viešųjų pirkimų organizatoriams; 45 proc. – jog politikai netiesiogiai bando įtakoti viešųjų pirkimų rezultatus. 13 proc. respondentų nuomone, politikai nesikiša į viešųjų pirkimų organizavimą. Maždaug penktadalis respondentų pripažino girdėję atvejų, kai neoficialiai atsilyginama už garantiją laimėti viešąjį pirkimą.

Kyšiams – milijardai

Lietuvos korupcijos žemėlapio 2004 m. sociologinio tyrimo duomenimis, įmonių vadovai per metus sumokėjo kyšiams 1,3 mlrd. litų (2004 m. į valstybės biudžetą surinkta pelno mokesčio suma – 1,17 mlrd. Lt).

Atkreiptinas dėmesys, kad viešiesiems pirkimams kasmet skiriama apie 30 proc. Lietuvos biudžeto. 2008 metais  -13,5 mlrd. litų. 2009 metais įvykusių viešųjų pirkimų vertė sudarė 9,059 mlrd. Lt. 2010 – 10, 9 mlrd.Lt.

O pasaulio banko ekspertų nuomone, vidutinės korupcijos šalyse viešuosiuose pirkimuose viešasis sektorius gali prarasti iki 30 proc. viešiesiems pirkimams išleidžiamų lėšų. Tai yra 10-30 proc. viešųjų pirkimų lėšų tenka atlygiams, vadinamiems „otkatais“. Tokiu būdu valstybinė kišenė nuskurdinama šimtais milijonų litų, kurie nukeliauja į privačias kišenes.

Valios ir noro

Kalbėdama apie korupcijos mažinimo būdus, Aida Martinkėnienė pabrėžė politinės valios, politikų ir valstybės tarnautojų  etiško elgesio ir atsakomybės suvokimo svarbą.  Ne mažiau svarbus ir visuomenės požiūris į šią problemą bei pilietiškumo suvokimas.

Kovojant su korupcija didelę reikšmę turi valdžios veiklos viešumas, tinkamas visuomenės informavimas, švietimas ir aktyvi piliečių pozicija. STT atstovė pastebėjo, kad Lietuvoje daugėja pilietiškų žmonių, kurie nesitaiksto su įstatymais prasilenkiančiais valstybės tarnautojų veiksmais. Per devynis šių metų mėnesius STT gavo beveik tiek pat gyventojų pranešimų, prašymų ir skundų, kiek pernai per visus metus. 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais su pranešimais į STT kreipėsi 878 asmenys. 2010 m. iš viso nagrinėti 973 asmenų pranešimai.  STT, skatindama žmones pranešti apie jiems žinomus korupcijos atvejus, yra sudariusi visas galimybes kreiptis į tarnybą asmeniui patogiausiu laiku ir būdu. Į STT piliečiai gali kreiptis el.paštu:pranesk@stt.lt, STT „karštosios linijos“ telefonu (8 5) 266 3333 .

P.S.

Daugiau informacijos apie kovą su korupcija rasite: STT ir viešosios įstaigos „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) interneto svetainėse: www.stt.lt, www. transparency.lt

Gražina Noreikienė{jcomments on}