Užsiprenumeruok „Galvę“ 2019 metams jau dabar! Kainos: 1 mėn. – 2,95 EUR; 3 mėn. – 7,84 EUR; 6 mėn. – 15,70 EUR; 12 mėn. – 31,39 EUR; PDF metams – 19,99 EUR!  

Trakų rajoną aplenkė net Šalčininkai

Trakų rajono savivaldybė, nepaisant to, kad yra mėgiama turistų, ir, rodos, turėtų būti pirmaujanti savivaldybė, tačiau akis bado vadovų neūkiškumas. Laisvosios rinkos instituto atlikta analizė rodo, kad Trakų rajonas, lyginant su kitomis savivaldybėmis, tvarkosi gana prastai ir tenkinasi labai žema vieta. „Trakų rajonas prastai tvarkosi su savo turtu. Savivaldybei priklausančios daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos gamybos įmonės trukdo pasireikšti privačiai iniciatyvai. Švietimo infrastruktūros išlaikymas brangus. Trakų r. savivaldybės administracijos išlaikymui teko skirti 10,4 proc. savivaldybės biudžeto – tai viena didesnių dalių Lietuvoje, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse buvo skiriama 8,05 proc. Jei Trakų r. savivaldybė įsileistų privatų sektorių į transporto, daugiabučių administravimo ir šilumos gamybos sritis, ūkiškiau valdytų švietimo infrastruktūrą bei savivaldybės administracijos aparatą, ji galėtų sumažinti finansinę naštą tenkančią biudžetui ir mokesčių mokėtojams, o tai, savo ruožtu, pagerintų daugelio sričių vertinimą Lietuvos savivaldybių indekse”, – sako Martynas Tininis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas.

Trakų rajonas blogiausiųjų dešimtuke
Lietuvoje mėgstama supriešinti, jog yra sostinė ir likusi Lietuva. Arba – didieji miestai ir provincija. Toks supriešinimas nėra tikslus, nes kiti Lietuvos didmiesčiai ir mažosios savivaldybės, turi įvairių stipriųjų pusių. Kitaip sakant, Lietuva yra labai įvairi ir į šį margą žemėlapį mums leidžia pažvelgti Lietuvos savivaldybių indeksas, matuojantis ekonominę laisvę pagal tai, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo taupomi ir skaidriai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, pritraukiama investicijų, neribojamas vartotojų pasirinkimas ir skatinama konkurencija, ar užtikrinamos palankesnės sąlygos verslui, kokia emigracija, švietimo rodikliai ir pan.
Pažvelgus į šiame indekse pirmaujančias savivaldybes, sunku iš pirmo žvilgsnio pasakyti, kas sieja šias savivaldybes ir kas lėmė pirmaujančias vietas indekse. Pirmąją vietą tarp mažųjų savivaldybių užėmė Klaipėdos r., antrą – Kauno r., kurortinės Palangos m. ir Druskininkų dalinosi 3-4 vietomis, o penkta buvo Mažeikių r. savivaldybė. Vilniaus r. dalinosi 6-8 vietas su Šilutės ir Radviliškio r. savivaldybėmis, 9-11 vietas užėmė Tauragės r., Kėdainių r. ir Panevėžio r. savivaldybės. Taigi, ekonomiškai laisviausių savivaldybių dešimtuke rikiavosi savivaldybės, esančios šalia didžiųjų miestų ir nutolusios nuo jų. Kodėl šalia didžiojo miesto esantis Vilniaus r. nebuvo pirmas, kai Klaipėdos r. užėmė pirmą vietą? Kodėl Švenčionių r., Šalčininkų r. ir Trakų r. savivaldybės nepateko į geriausių savivaldybių gretas?

Reikia konkurencijos
Pradėkime nuo Vilniaus r. savivaldybės – palyginkime ją su pirmąją vietą užėmusiu Klaipėdos rajonu. Galima pradėti nuo investicijų. Investicijos sudaro sąlygas kurti darbo vietas ir „augina“ atlyginimus, o jų daugiau pritraukusiose savivaldybėse ekonominis aktyvumas auga sparčiau, mažėja nedarbas, aktyviau vystosi statybų sektorius. Nors abi rajono savivaldybės yra šalia didžiųjų miestų ir pritraukia maždaug po 200 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Lyginant šių savivaldybių ekonominio aktyvumo ir užimtumo rodiklius, Klaipėdos r. savivaldybė ir čia pasirodė geriau: čia tūkstančiui gyventojų teko daugiau veikiančių ūkio subjektų – 31,2, kai Vilniaus r. – 26,1 (vidurkis – 23,1), verslo liudijimų – 50,2, kai Vilniaus r. – 45 (vidurkis – 42,4) ir statybos leidimų –17,6, kai Vilniaus r. – 15,4 (vidurkis – 5,7), nedarbo lygis buvo žemesnis – 5,4 proc., kai Vilniaus r. – 8,2 proc. (vidurkis – 9,3 proc.).
Tačiau didžiausias skirtumas lyginant šias dvi savivaldybes buvo konkurencijos užtikrinimo srityje. Klaipėdos r. savivaldybė pasitelkė privatų sektorių daugiabučių administravimo, atliekų surinkimo, viešojo transporto srityse, kai Vilniaus r. šias paslaugas teikė savivaldybei priklausančios įmonės. Vilniaus r. savivaldybė nusileido ir švietimo srityje – Klaipėdos r. mokyklų tinkas buvo efektyvesnis, reikalavo mažesnio finansavimo, o moksleiviai, sprendžiant pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, yra vieni geriausių Lietuvoje. Todėl Vilniaus r. norėdamas išsiveržti į priekį turėtų pritraukti dar daugiau investicijų, užtikrinti kuo didesnę konkurenciją savo teritorijoje, pagerinti savo švietimo sistemą.

Šalčininkai lenkia Trakus
Kitos trys Vilniaus apylinkių savivaldybės (Trakų r., Švenčionių r., Šalčininkų r.) yra, palyginus netoli sostinės (ribojasi su ja arba Vilniaus r. sav.) ir yra nutolusios panašiu atstumu kaip Šilutės r. yra nutolęs nuo Klaipėdos m. savivaldybės. Tačiau trijų savivaldybių prie Vilniaus užimamos vietos nėra aukštos (Švenčionių r. ir Šalčininkų r. dalinosi 32-34 vietas su Varėnos r. savivaldybe, o Trakų r. užėmė 41 vietą), kai Šilutės r. dalinosi 6-8 vietas su Vilniaus r. ir Radviliškio r. savivaldybėmis.
Kas lėmė Trakų r., Švenčionių r. ir Šalčininkų r. savivaldybių prastesnius įvertinimus nei Šilutės r. savivaldybės? Pirmiausia apie Švenčionių r. savivaldybę. Nors joje investiciniai rodikliai neblogi (vienam gyventojui teko 2724 eurai TUI), kiti ekonominiai rodikliai šlubavo: tūkstančiui gyventojų teko 15 veikiančių ūkio subjektų (vidurkis – 23,1), bei 23,1 verslo liudijimų (vidurkis – 42,4). Tai buvo vieni mažiausių rodiklių Lietuvoje. Esant tokiai situacijai, natūralu, kad ir nedarbo lygis buvo palyginti aukštas – 9,2 proc. (vidurkis – 9,3), maždaug ketvirtadalis bedarbių darbo negavo ilgiau kaip 6 mėnesius.
Situacijos neleido pagerinti ir palyginti aukšti mokesčiai. Palyginimui – vidutinė verslo liudijimo kaina siekė 128 eurus, kai Šilutės r. dvigubai mažiau – 60 eurų. Žemės, nekilnojamo turto ir verslo liudijimų tarifai taip pat buvo aukštesni: Švenčionių r. komercinis nekilnojamas turtas apmokestintas 0,9 proc. tarifu, kai Šilutės r. – 0,3 proc.
Švenčionių r. savivaldybė ribojo konkurenciją: savivaldybei priklausančios įmonės veikė atliekų surinkimo ir daugiabučių administravimo srityse. Siekiant pasitempti, Švenčionių r. savivaldybei reikėtų padirbėti ekonominio aktyvumo, užimtumo, konkurencijos užtikrinimo ir turto valdymo srityse.
Šalčininkų r. savivaldybė, dalinosi tą pačią vietą kaip Švenčionių r., turėjo panašias problemas: joje buvo mažas ekonominis aktyvumas ir užimtumas (nedarbas siekė 8,8 proc.). Vienam gyventojui teko tik 24 eurai TUI (vidurkis – 1251). Kaip ir Švenčionių r., vidutinė verslo liudijimo kaina siekė 103 eurus – daugiau nei Šilutės r. Be to, žemės mokesčiai buvo palyginus aukšti, komercinis nekilnojamasis turtas apmokestintas 0,9 proc. Taip pat trūko konkurencijos daugiabučių administravimo, atliekų surinkimo, viešojo transporto, šilumos tiekimo ir gamybos srityse, nes ten dominavo savivaldybės valdomos įmonės.

Trakams trūksta ūkiškumo
Trakų r. savivaldybė yra kurortinė teritorija – populiari tarp gyventojų ir užsienio turistų. Todėl nenuostabu, kad joje, kaip ir kitose kurortinėse savivaldybėse, statybų sektorius buvo gana aktyvus: tūkstančiui gyventojų teko 8,1 statybos leidimo (vidurkis – 5,7). Kiti ekonominio aktyvumo rodikliai nedaug nusileido Vilniaus r. savivaldybei.
Tačiau to nepakako užimti geros vietos indekse, ji turi tenkintis tik 41 vieta iš 54. Trakų r. prastai tvarkėsi su savo turtu. Savivaldybei priklausančios daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos gamybos įmonės trukdė pasireikšti privačiai iniciatyvai. Švietimo infrastruktūros išlaikymas buvo brangus. Trakų r. savivaldybės administracijos išlaikymui teko skirti 10,4 proc. savivaldybės biudžeto – tai viena didesnių dalių Lietuvoje, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse buvo skiriama 8,05 proc.
Jei Trakų r. savivaldybė įsileistų privatų sektorių į transporto, daugiabučių administravimo ir šilumos gamybos sritis, ūkiškiau valdytų švietimo infrastruktūrą bei savivaldybės administracijos aparatą, ji galėtų sumažinti finansinę naštą tenkančią biudžetui ir mokesčių mokėtojams, o tai, savo ruožtu, pagerintų daugelio sričių vertinimą Lietuvos savivaldybių indekse.
Klaipėdos r. savivaldybė, būdama šalia uostamiesčio užsitikrino gerus ekonominius, investicinius, užimtumo ir pan. rodiklius. Vilniaus r. esantis šalia sostinės, didžiausio investicijų ir gyventojų centro Lietuvoje, turi tokį patį didelį potencialą sukurti geras sąlygas gyventojams ir verslui. Kartu su juo šiuo keliu galėtų žengti ir Trakų r., Šalčininkų r. bei Švenčionių r. savivaldybės.

Parengta pagal Laisvosios rinkos instituto informaciją