- Galvė - http://www.galve.lt -

Trys dvarai, trys likimai

Tris didingiausius Trakų Vokės, Lentvario ir Užutrakio dvarus, esančius šalia Vilniaus, sieja ne tik mažas atstumas tarp jų, bet ir dvi istorijai žinomos pavardės. Tai Lietuvos grafų Tiškevičių ir Prancūzijos botaniko bei landšafto architekto Eduardo Fransua Andrė (1840-1911) pavardės. Pirmieji buvo įtakingi mūsų krašto verslo, kultūros ir politikos veikėjai, o XIX-XX amžių sandūros laikotarpio peizažo meistras šiems Lietuvos aristokratams sukūrė tris unikalius ir išskirtinės vertės parkus.
Šiandien Trakų Vokė, Lentvaris ir Užutrakis prikaustė visuomenės, kuriai svarbus nacionalinio paveldo likimas, dėmesį. Deja, Tiškevičių dvarų sodybų šalia Vilniaus likimai tebėra labai skirtingi.

Trakų Vokės dvaro sodybos dabartinė šeimininkė Ieva Šiušaitė deda visas pastangas, kad kultūros paveldo objektas taptų visuomet patrauklia vieta [1]

Trakų Vokės dvaro sodybos dabartinė šeimininkė Ieva Šiušaitė deda visas pastangas, kad kultūros paveldo objektas taptų visuomet patrauklia vieta

Užutrakis prižiūrimas valstybės
Šiandien mažai kas atsimena graudų nykstančio Užutrakio Tiškevičių dvaro sodybos vaizdą ir sunkiai begali patikėti, kad būtent Užutrakio parkas sovietmečiu buvo labiausiai sunaikintas bei deformuotas. Paradoksalu, kad naikinimas dar labiau suintensyvėjo pirmaisiais nepriklausomybės metais, nes tam tikra asmenų grupė buvo sumasčiusi Užutrakio dvaro sodybą tarpusavyje išsidalinti po gabalėlį. Iki šiol pastarieji griežia dantimis ir visais būdais bando trukdyti Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcijos įgyvendinamai kompleksinei Užutrakio dvaro sodybos revitalizacijai.
Pasak Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus Gintaro Abaravičiaus, jei prieš gerą dešimtmetį viršų būtų paėmę „privatizavimo virtuozai“, ant Galvės ežero kranto šiandien lyg balta gulbė švytintys Užutrakio rūmai jau būtų visiškai sunaikinti, o E. F. Andrė parkas būtų virtęs „naujalietuvių“ gyvenamųjų namų kvartalu Trakuose.
Kol Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ryžtingai ir sėkmingai nesiėmė įgyvendinti kompleksinės Užutrakio priežiūros ir tvarkymo, tol laukiniu privatizavimu suinteresuoti asmenys sėkmingai skleidė propagandą, kad, neva, tik privatininkai tesugeba įpūsti gyvybę merdinčiam nacionaliniam paveldui. Šiandien tik aklas nemato, kad už „vagnorkių“ ar litų pundelį privatizuoti objektai taip ir nesulaukė naujųjų šeimininkų sraunių investicijų – daugelis tokių objektų tiesiog tapo spekuliacijos nekilnojamojo turto aukomis. O juk praėjo jau 25 nepriklausomybės metai. Kur dingo Lietuvos dvarų 500-tukas?

Šiandien Užutrakio parkas ir rūmai išpuoselėti, nes čia tvarkomasi valstybiškai [2]

Šiandien Užutrakio parkas ir rūmai išpuoselėti, nes čia tvarkomasi valstybiškai

Šiandien Užutrakio dvaro sodyboje, kaip ir geriausiuose tokio pačio statuso Vakarų Europos pavyzdžiuose (Rundalė, Lazienkos, Versalis, Sansusi ir kt.), vyksta intensyvus
kultūrinis gyvenimas, objektas išgyvena atviro kultūrinio ir pažintinio turizmo renesansą. Užutrakis tapo etaloniniu Lietuvos dvarų kultūros paveldo objektu, kuriame tiek Lietuvos gyventojai, tiek užsienio svečiai turi unikalią galimybę holistiškai išgyventi ir įvertinti Lietuvos istorijos didybę, peizažo grožį ir Vakarų Europos kultūros brandą.

Yra vilčių, kad Trakų Vokės dvaras atgis pilnaverčiam gyvenimui [3]

Yra vilčių, kad Trakų Vokės dvaras atgis pilnaverčiam gyvenimui

Trakų Vokėje pučia nauji vėjai
Pakeliui į Trakus, ant Vokės upės šlaito, parko žaluma gražiai gožia puikų ansamblį. Be pagrindinių rūmų, šias dienas pasiekė koplyčia, arklidės, kumetyno pastatai. Pastaraisiais metais Trakų Vokės dvaro sodyboje vyko nemažai įvairių pokyčių. Tai sietina su besikeičiančiais šeimininkais. Pretenzijų turėjusi Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) dėl ne visai skaidrių finansinių reikalų buvo patekusi į finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) akiratį. Netrumpi bylinėjimaisi baigėsi tuo, kad jau ketveri metai, kaip ši dvaro sodyba perėjo Vilniaus savivaldybės žinion. Taigi galima teigti, kad Trakų Vokės dvaro sodyba perėjo valstybės žinion.
Pakalbinta Trakų Vokės dvaro sodybos laikinai einanti direktorės pareigas Ieva Šiušaitė nedaugžodžiavo – perėmus istorinį objektą negalima nevalstybiškai tvarkytis. – Dabar kuopiamės ir valomės, – trumpai paaiškino I. Šiušaitė.
Išties, perėmus dvarą, laikinajai direktorei teko nemažai iššūkių. Pirmiausia iki septynių žmonių buvo sumažintas kolektyvas. Suprantamas, tegul ir skausmingas, veiksmas. Pasak I. Šiušaitės, reikia ne tik skaičiuoti išlaidas darbo užmokesčiui, bet ir siekti, kad dvare dirbtų norintys pozityvių permainų, kompetentingi specialistai.
Kokią Trakų Vokės grafo Tiškevičiaus dvaro sodybos ateities viziją mato I. Šiušaitė? – Istorinė praeitis yra pagrindas veiklai. Dar negalime dirbti pilnu pajėgumu, nes tęsiasi teismų maratonas su bajorų karališkąja sąjunga, – sakė direktorė. – Mūsų planuose yra siekis dvaro sodybai „įpūsti“ kultūrinio gyvenimo tradicijas.

Aktyvios pilietinės pozicijos Lentvario bendruomenės dalį atstovauja Povilas Plukas [4]

Aktyvios pilietinės pozicijos Lentvario bendruomenės dalį atstovauja Povilas Plukas

Nieko nedarant, Lentvario dvaras sunyks
Pastarojo meto visi reikalai, susiję su Lentvario dvaru, sukasi apie verslininką L. Pinkevičių, kuris, tapęs dvaro sodybos savininku, visuomenei žadėjo dvarą it feniksą prikelti iš pelenų, gražinti buvusią prabangą ir grožį, sugrąžinti paslaptingą romantikos dvasią. Deja, trupančios sienos, fanera užkalti langai, ant stogo želiančios žolės ir medeliai, sakyte sako – dėl valstybės ryžtingo įsikišimo Lentvario dvaras pasmerktas agonijai ir lėtai mirčiai.
Lentvario visuomeninės jaunimo organizacijos „Lentvario parko renesansas“ vadovas – Povilas Plukas, suglumęs rodė kaip atrodo Tiškevičių rūmai ir parkas šiandien – istoriškai garsus objektas akyse nykte nyksta. – Mano supratimu, atsakomybę turėtų prisiimti kiekvienas Lietuvos pilietis, – savo mintis dėstė P. Plukas. – Šis kultūros paveldo perlas, tai visų mūsų turtas. Ir mes jo nesugebame išsaugoti. Sutinku, kad vyriausybė turėtų imtis ryžtingų veiksmų, nacionalizuojant dvaro rūmus ir kitus statinius. Vėliau, pasitelkiant ES struktūrinę paramą ir kitus fondus, vyriausybė turėtų įsteigti juridinį vienetą, kuris rūpintųsi dvaro nykimo sustabdymu bei atstatymu. Ir tik tada, juridinio vieneto uždavinys būtų: pritraukti dvaro sodybos operatorių – organizaciją, kuri vykdytų kultūrinę, ekonominę, edukacinę, veiklas. Vyriausybė turi imtis veiksmų nedelsiant, nes kiekviena diena didina tvarkymo kainą. Reikalingi veiksmai, o ne pažadai ar deklaracijos. P. Plukas įsitikinęs, kad Lentvario dvarui gali padėti tik progresyviai mąstantys ir kūrybiški žmonės. – Matau šviesią Lentvario dvaro ateitį, kurią puoselės ir kurs jauni žmonės, – sakė P. Plukas.

Lentvario dvaro pagrindinis pastatas užkaltais langais, ant stogo vešinčiais augalais [5]

Lentvario dvaro pagrindinis pastatas užkaltais langais, ant stogo vešinčiais augalais

Paveldosaugininko situacijos matymas
Savo įžvalgomis pasidalijo ir kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas:
– Ir visų trijų dvarų likimams didelę įtaką padarė ne pagarba žmogaus kūrybai, bet godumas. Ir godumas pačiam primityviausiam žmogaus veiklos produktui – pinigams. Godumas pinigams lėmė dabartinę liūdną Trakų Vokės dvaro rūmų būklę. Tik stebina, kad tą pademonstravo Lietuvos elito – bajorų palikuonys. Godumas pinigams lemia ir Lentvario dvaro rūmų dabartinę būklę. Neteisindamas formalaus savininko, turiu pastebėti, kad čia cinišką godumą pinigams demonstruoja SEB banko valdytojai. Jie suteikė finansinę paramą privatizuojant šį objektą, o dabar, kuomet jau vyksta varžytinių procesas, formalusis savininkas paliktas vienas, bankininkams Lentvario dvaras tėra eilinis objektas ir pinigai yra aukščiau visko. Toks jų elgesys rodo, kad Lietuvos valstybė ir jos kultūra jiems – tuščias garsų junginys. Stebina dar ir tai, kad neprižiūrimų rūmų vertė krenta, bet bankininkams tai neatrodo svarbu.

„Ar jau pastatytos Lentvario bokšto griūtį užfiksuosiančios kameros?“, – klausia TINP direktorius Gintaras Abaravičius [6]

„Ar jau pastatytos Lentvario bokšto griūtį užfiksuosiančios kameros?“, – klausia TINP direktorius Gintaras Abaravičius

Abu parkai gyvuoja skirtingai
Trakų rajone esantys du Tiškevičių dvarai šiandien matomi kaip vaiski diena ir gūdi naktis. Užutrakis gyvuoja ir didina apsukas, o štai Lentvario parkas merdi.
Kovo mėnesį Trakų rajono savivaldybės administracija gavo Kultūros ministerijos išaiškinimą, kad ji (Kultūros ministerija) neketinanti ieškoti galimybių, kad dvarą perimtų valstybė. Kitaip kalbant, šis opus klausimas paliekamas rajono nuožiūrai. Pavasarį Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė teigė, kad Lentvario parkas bus tvarkomas pagal Aplinkos ministerijos 2014-2020 metų Europos Sąjungos investicijų veiksmų prog-ramą. Tik tokiu būdu būtų prisidėta prie šio svarbaus kultūros paveldo objekto ir vietovės, sutvarkymo.
O kaip bus iš tiesų? Lentvario dvaras laukia nesulaukia ryžtingų ir rezultatyvių žingsnių.

VLADAS KASPERAVIČIUS