Kaip besuksi, o spalio vidurys visiškai ne rudeniškas. Vangiai gelsta ir rusta klevai, naktimis su apyploniu megztiniu nešalta, sausai šilta ir visiškai puiki nuotaika visų buvo.
Tikru sodietišku kalendoriumi gyvenantieji kantriai išlaukė to meto, kuris liaudyje bobų vasara vadinamas. Nors Mykolinių metas laikomas tikra šito rudens meto ašimi, tačiau tik spalio pradžioje sulaukta ramaus bulviakasio. Kantriausieji be vargo plūgais išsivartė vagas ir gražiomis talkomis nusikasė svarbiausią šeimos daržovę.
Spalio pirmoji pusė nuraudonavo rimtomis ir gerbtinomis datomis. Tiksliau išskirtinėmis dienomis, kurios paprastai neužmirštamos. Šiaip, mūsuose įprasta švęst. Tų visokiausių švenčiamųjų dienų per metus susirenka geras tuzinas, tačiau yra ir tokių datų, kurios tik siauram piliečių ratui svarbios.
Taigi apie specifines ir minėtinas dienas. Pirmomis spalio dienomis buvo paminėta tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Rimtai skamba šis pavadinimas, nes, kaip besuksi, kiekvienas jaunas žmogus sulauks meto, kuomet nori nenori gaus save pajusti pagyvenusiu, vadinasi, kaip besuksi, ši vos ne pasauliniu mastu pažymima diena bus aktuali kiekvienam. Esu iš tų, kurie jaunu save laiko tik širdimi. Kaip pažymėti tokią dieną – neišmanau. Gal sulaukus tokios svarbios datos, jaunesnieji būtų pakvietę į kokį smagų renginį, tačiau kantriai sulaukiau vakaro ir apsiribojau skania arbata su varškės sūriu, apteptu šiųmečiu medumi, skanavimu.
Buvo spalį kūno kultūros ir sporto diena. Štai tokią dieną turėjo paminėti kone visi rajono ir šalies gyventojai. Kas rytine mankšta apsiribojantis, kas spardantis futbolo kamuolį, o kas tik prie televizoriaus sportuoja, prieš save išrikiavęs alaus skardinių bateriją per krepšinio europines rungtynes. Tai ne tiek svarbu, nes visi daugmaž esame tikri, kad rūpinamės kūno kultūra ir sportu. Tam ir tokia diena į kalendorių įrašyta.
Man patinka, kad kalendoriuje - pasaulinė turizmo diena. Tikrai vertas pagarbos gerą atmintį turinčiųjų keliautojų rūpestis. Juk keliaujame visi. Kas dviratį apžergęs, kas pėstute per gimtinę keliauja, kas važiuotas ratais, o kas ir upėmis gėrisi tuo, kas gražiai susideda į vieną puikų jausmą – pasaulio pažinimas keliaujant. Lenkiu galvą prieš tuos, kurie savęs namisėdomis nevadina ir tokiais nebus iki pat to meto, kai į garbingą namų kertę bus pastatyti numinti turistiniai batai.
Šį trečiadienį buvo paminėta tarptautinė pašto diena. Buvo ir policijos diena. Man šių profesijų žmonės ypatingos pagarbos verti. Laiškanešio ir policininko lyg ir nematome, tačiau, esant atitinkamoms situacijoms, jų laukiame ir net labai. Juk nesiginčys nė vienas, kad laiško iš geidžiamo laukiame lyg kokio išganymo, o apspeistam tamsiame tarpugatvyje, oi kaip norisi, kad tie žaliomis uniformomis vilkintys vyrukai imtų ir išnirtų iš tamsos. Kai kada jie pasirodo laiku ir vietoje, kai kada kiek pavėluoja. Kaip bebūtų, jie dirba mums ir dėl to turi savo dieną kalendoriuje.
Bene svarbiausia buvo Tarptautinė mokytojų diena. Jei yra žemėje profesija, Nr. 1 turi būti Mokytojo diena. Visi esame susiję su pedagogų prisilietimu žiniomis ir širdimis. Ir visada džiaugiamės, galintys gatvėje pasisveikinti su mokytojais. Tais, kuriems esame vieni iš šimtų.
Spalio pradžia gražiai prisiminė garbingas profesijas.
Vladas Kasperavičius
