STASIUI GRUŠAUSKUI 1944.05.29 – 2018.06.28 Aukštadvario seniūnijos bendruomenė atsisveikina su ilgamečiu Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios vargonininku Stasiu Grušausku. Netektis, o gal žvaigždė išsivedė iš mūsų tarpo brangų žmogų? Lemtis, palikusi begalinį skausmą mūsų širdyse. O Dieve, jeigu Tu esi, kodėl pasirenki iš mūsų tarpo pačius geriausius? Kiekvienas iš mūsų, kuris su gėlių puokšte rankose šiandieną atėjome atsisveikinti, ir aš ir Jūs, apgalvoję šį kartu žemėje praleistą laiko tarpą, turime jam už ką padėkoti: už sodrų balsą, už nueitą ilgą vargonininko kelią. Prieš akis prasminga jo gyvenimo knyga. Stasys Grušauskas gimė 1944 m. gegužės 29 d. Trakų rajone Karaliūnų kaime. Baigęs Tolkiškių septynmetę mokyklą, vargonininko amato mokėsi pas Onuškio parapijos vargonininką Vytautą Ažubalį. 1959 – 1972 metais jis buvo Vytautavos bažnytėlės vargonininku. O nuo 1972 metų iki amžino poilsio, tai yra net 46 metus jis dirbo Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios vargonininku. Vargonininko kelią Aukštadvaryje Stasys pradėjo, vadovaujant kunigui Juozui Voveriui, po to jis dirbo su kiekvienu čia tarnavusiu klebonu. Savo sodriu balsu jis nuolat stebino parapijiečius. Vargonininko profesija – tai jo gyvenimo būdas. Stanislovas sakydavo, kad jei iš naujo reikėtų rinktis amatą, jis vėl pasirinktų vargonininko kelią. Tai buvo didysis bažnyčios šauklys. Skambant bažnyčios varpui, jis pasitiko kiekvieną gimusį ir palydėjo Anapilin kiekvieną išeinantį aukštadvarietį. Stasys Grušauskas yra įmynęs pėdas ir Aukštadvario seniūnijoje. Iki užtarnauto poilsio jis dirbo kapinių priežiūros darbininku. Ir nesvarbu kokios buvo jo pareigos, jis viską atlikdavo labai atsakingai. Stasys buvo šeimos žmogus. Su žmona Danute jis išaugino tris vaikus, deja, rodos, dar taip neseniai nelaimingas atsitikimas pakirto jo sūnaus Antano gyvybę. Su didele meile jis ugdė anūkų žmogiškąsias savybes, jiems nuolat dėstė elgesio taisykles, mokė mylėti Dievą ir žmones. Mielieji, Aukštadvario seniūnijos vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą: žmonai Danutei, dukroms ir jų šeimoms, giminėms ir visai Aukštadvario seniūnijos bendruomenei. Mes šiandieną labai daug netekome. Bažnyčios vargonų nepalies daugiau šio vargonininko rankos, neišgirsime skambiai atliekamų šventų giesmių. Vaikai ir anūkai nebegirdės pamokančio senelio balso, tik ilgam atmintyje paliks Jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios jo rankos ir pasiliko vien tik sielvartas Jūsų širdy. Mielas Stasy, Jūs nugyvenote labai gražų ir prasmingą gyvenimą. Mylėjote Dievą ir žmones. Lydimas Jus gerbiančių žmonių, Jūs išeinate į kitą, į amžiną gyvenimą. Mes dėkojame, kad puoselėjote Aukštadvario kraštą, buvote lyderiu ir atidavėte mums viską, ką gali duoti auksinę širdį turintis žmogus. Kaip ilgametis aukštadvarietis, Jūs pasiliekate sau tik kapų kalnelį, gimtųjų namų ilgesį, o prieš akis - melsvas Aukštadvario ežero bangas. Su širdgėla tariame Sudie ir linkime Jums ramaus ir amžino pomirtinio gyvenimo. JADVYGA DZENCEVIČIENĖ, Aukštadvario seniūnė