Paminėtas Lietuvos karaimų kultūros bendrijos 30-metis
[caption id="attachment_28801" align="aligncenter" width="459"]
Liepos 12 dieną prie Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus buvo paminėtas Lietuvos karaimų kultūros bendrijos veiklos 30-metis. Ketvirta iš dešinės – rajono savivaldybės merė E. Rudelienė, šešta – ambasadorė dr. H. Kobeckaitė[/caption]
Liepos 12 dieną Trakuose vyko Lietuvos karaimų kultūros bendrijos trisdešimtmečiui skirti renginiai. Jie vainikavo ir 16-osios tarptautinės karaimų kalbos ir kultūros stovyklos, vykusios liepos 6–13 dienomis, programą.
Tradiciškai į šią mokyklą renkasi karaimai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių – daugiausia Lenkijos, Ukrainos.
Prie Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus susirinkusius tarptautinės karaimų bendruomenės narius pasveikino Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. Šiltus žodžius karaimų bendruomenei skyrė Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, pabrėžusi reikšmingą karaimų tautos indėlį į Lietuvos valstybingumo istoriją, kultūrą, mokslą ir išskirtinį tautinį savitumą. Nueitą trisdešimtmečio kelią prisiminė pirmoji bendrijos pirmininkė – ambasadorė, Trakų rajono garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė.
Renginyje dalyvavusi Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė pastebėjo, kad vieniems pirmųjų Lietuvoje susibūrus į visuomeninę organizaciją, Lietuvos karaimų kultūros bendrija visus trisdešimt metų vykdė aktyvią veiklą, kuri puoselėjo karaimų kultūros paveldą, tapo pozityviu bendruomeniškumo pavyzdžiu kitiems. Departamento vadovė linkėjo bendrijai naujų prasmingų iniciatyvų ir sėkmės puoselėjant tautinę savastį.
Bendriją su gražia veiklos sukaktimi pasveikino Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas.
Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejuje buvo atidaryta Lietuvos karaimų istorijos paroda, Karaimų mokykloje paskaitą skaitė Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius doc. dr. Grigorijus Potašenko. Kitą dieną vyko koncertiniai pasirodymai Trakų kultūros rūmuose.
Remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 241 karaimų tautybės atstovas. Dauguma karaimų gyvena Vilniuje, Trakuose, yra kelios šeimos Panevėžyje. Lietuvos karaimų kultūros bendrija veikia Lietuvoje nuo 1988 metų.
Trakų rajono savivaldybės informacija
Valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose – valstybingumo simboliai
[caption id="attachment_28802" align="aligncenter" width="459"]
Žiedinę sankryžą Senuosiuose Trakuose papuošė skulptoriaus K. Musteikio sukurta „Istorinė kryžkelė“, simbolizuojanti Vytį ir Gediminaičių stulpus[/caption]
Senųjų Trakų žemė, turėjusi ypatingą vaidmenį ankstyvosios mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu, puošiasi nauja karūna – Vyčio ir Gediminaičių stulpų kompoziciniu paminklu, kurį sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis.
Simboliška, kad šiemet, 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šis paminklas pristatomas valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose.
Paminklo autorius K. Musteikis apibūdina šį projektą taip:
„Kadangi buvo pasirinkta vieta skulptūrai kryžkelės žiedas, pats sumanymas turėjo būti lengvas, netrukdantis automobilių eismui. Norėjosi panaudoti abu senosios Lietuvos ženklus: Vytį ir Gediminaičių stulpus – taip ir gimė „Istorijos kryžkelė“. Svarstėm ar nereikėtų išdažyti atitinkamomis spalvomis–galiausiai apsistojome prie natūralios geležies spalvos, reikalaujančios mažiau priežiūros ir labiau atitinkančios šiuolaikinį požiūrį į medžiagą“.
Šią dovaną Senųjų Trakų bendruomenei ir valstybei šimtmečio proga nusprendė įteikti UAB „Žvyro karjerai“. Generalinė direktorė Eglutė Survilaitė trumpai pristato sumanymą:
„2017 m. vieno vadovybės susirinkimo metu, svarstant ateinančių metų planus, buvo nuspręsta Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga padovanoti įspūdingą dovaną Senųjų Trakų bendruomenei, kurios narys yra ir įmonės „Žvyro karjerai“ kolektyvas. Buvo aišku, kad Senuosiuose Trakuose turi iškilti nauja skulptūra, atspindinti ir simbolizuojanti gyvenvietės gilią istoriją. Pradžioje, pasitelkus į bendrą projektą pripažintą šalyje ir Europoje skulptorių Kęstutį Musteikį, buvo pasirinkta vieta – salelė žiedinėje sankryžoje. O tada jau skulptoriui gimė idėja, kokia skulptūra turėtų būti, kad galėtų reprezentuoti Senuosius Trakus. Kartu su K. Musteikiu skulptūrą pavadinome „Istorijos kryžkelė“.
Senieji Trakai – antroji žinoma LDK sostinė (Mindaugo laikų sostinės Vorutos vieta – nežinoma, pirmoji žinoma – Kernavė), kurioje priešų kronikose aprašytas „riteriškos moralės pagonis“ valdovas Kęstutis tęsė tėvo Gedimino pradėtus darbus ir Gediminaičių dinastiją.
Abiejų istorinių valstybingumo simbolių – Vyčio ir Gediminaičių stulpų radimosi ir įsigalėjimo istorija glaudžiai siejasi su Trakų kraštu. Kadangi Trakų kraštas didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto valdymo laikais buvęs pagrindiniu administraciniu, politiniu, kultūriniu centru, didžiojo kunigaikščio rezidavimo vieta.
Vytis kaip didžiojo kunigaikščio, vėliau ir valstybės herbas naudotas nuo XIV a. pab. Vienas garsiausių Lietuvos heraldikos tyrinėtojų doc. dr. Edmundas Rimša teigia, kad herbas išsirutuliojo iš portretinių valdovo antspaudų ir reprezentavo valdovą ant žirgo su ginkluote – galintį apginti kraštą ir tėvynę.
Gediminaičių stulpai nuo 1397 m., kai Vytautas susigrąžino tėvonijos žemes Trakuose, buvo didžiojo kunigaikščio herbu. Tikima, kad panašų ženklą turėjęs ir kunigaikštis Kęstutis. Šis ženklas buvo vaizduojamas lietuviškose monetose, antspauduose, taip pat žinomos pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje vėliavos su šiuo ženklu. Vėliau ženklo panaudojimas stipriai išsiplėtė – naudoti kaip didžiojo kunigaikščio valdų riboženkliai, knygų grafose, Vilniaus auksakalių dirbiniuose. XX a. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę Gediminaičių stulpų panauda vėl suaktyvėjo.
Maloniai kviečiame liepos 29 d. dalyvauti paminklo pristatymo visuomenei šventėje Senuosiuose Trakuose. Istorinę vietos dvasią įprasmins Trakų Karališkasis teatras (rež. Robertas Čuta), Vilniaus senjorų teatras (rež. Vytautas Mikalauskas), taip pat folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“ (vad. Inija Trinkūnienė) bei Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnensis“.
Programa:
11 val. Šv. Mišios Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčioje
12 val. Šventinė eisena nuo bažnyčios iki paminklo vietos (Trakų ir Vilniaus g. sankryžoje, Senuosiuose Trakuose)
12.30 val. paminklo šventinimas, sveikinimo žodžiai, teatralizuotas pristatymas ir koncertinė programa.
EVELINA ŠUSCICKYTĖ,
Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė
Paskirti nauji rajono savivaldybės mero patarėjas ir tarybos sekretorė
Informuojame, kad nuo š.m. liepos 16 d. Trakų rajono savivaldybės mero potvarkiais paskirti ir rajono savivaldybėje dirba du nauji politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Mero patarėju paskirtas Tomas Naktinis, savivaldybės tarybos sekretore – Jovita Savel.
Tomas Naktinis gimė 1985 m. sausio 21 d. 2003 m. baigė Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, 2007 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo sporto bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, 2010 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje – vadybos ir verslo administravimo magistrą. Pastaruoju metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje HKScan Lietuva Vilniaus regiono pardavimų vadybininku.
T. Naktinis vedęs, su žmona Dovile augina dukrą Smiltę ir sūnų Ugnių.
Jovita Savel gimė 1996 metais sausio 2 dieną. 2014 m. baigė Trakų vidurinę mokyklą, o 2018 metais Vilniaus universitete įgijo informacijos paslaugų bakalauro laipsnį.
Studijų metais privalomą profesinę praktiką atliko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biure. Taip pat profesinės patirties sėmėsi komunikacijos paslaugų agentūroje „Fabula“.
Trakų rajono savivaldybės informacija
Trakų rajono savivaldybės abiturientų brandos egzaminų rezultatai
Trakų rajono savivaldybės abiturientai šiais mokslo metais pasirinko 799 valstybinius brandos egzaminus, laikė – 782.
Dvi abiturientės, kurioms dėl ligos pasirinkti brandos egzaminai buvo atidėti, laikė 5 valstybinius brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje. Jos laikė lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, rusų kalbų ir geografijos egzaminus, kurių įvertinimai tokie: 16–35 balais 2 darbai, 36–85 balais – 2 darbai ir 86–99 balais – 1 darbas.
Džiaugiamės, kad pagrindinės sesijos metu savivaldybės mokyklų aštuoni abiturientai gavo 11 valstybinių brandos egzaminų šimtukus: 6 mokiniai gavo po 1 šimtuką, 1 mokinys – 2 šimtukus ir 1 mokinė – 3 šimtukus. Šimtu balų įvertinti abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbai:
• Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos – 1 anglų kalbos;
• Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos – 1 anglų kalbos;
• Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos – 3 anglų kalbos, 3 informacinių technologijų, 1 lietuvių kalbos ir literatūros, 1 biologijos ir 1 rusų (užsienio) kalbos.
Pažymėtina, kad iš minėtų 11 kandidatų darbų, įvertintų 100 balų, net 9 – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, kuriuos gavo 5 abiturientai. Tos pačios gimnazijos 1 abiturientė gavo aukščiausius 3 egzaminų įvertinimus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, biologijos ir kitas abiturientas – dviejų egzaminų: anglų kalbos bei informacinių technologijų.
Geriausiai abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą – 5 abiturientų darbai įvertinti 100 balų. Lyginant su 2017 m. rezultatais pastebima, kad mažesnis procentas darbų, įvertintų patenkinamu lygiu (16–35 balais) ir didesnis procentas pagrindiniu lygiu (36–85 balais) bei beveik toks pat procentas darbų, įvertintų aukštesniuoju lygiu (86–100 balų).
Nors informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino iš 23 laikiusiųjų 2 neišlaikė, net 56,52 procentai išlaikė patenkinamu lygiu, tačiau pirmą kartą trijų abiturientų darbai įvertinti 100 balų ir 34,78 procentų darbų įvertinti pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu. Šiemet rusų (užsienio) kalbos valstybinio brandos egzamino didesnis procentas abiturientų, gavusių 86–100 balų, (2018 m. – 37,31, 2017 m. – 32,0) ir mažesnis procentas gavusių 16–35 balų įvertinimus (2018 m. – 4,48, 2017 m.–6,0). Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino žymiai mažesnis procentas nei pernai abiturientų darbų, įvertintų 16–35 balais, daugiau įvertintų 36–85 balais (pagrindiniu lygiu), tačiau daugiau kaip 5 procentais darbų, įvertintų 86–100 balų.
Šiemet abiturientams blogiau nei pernai sekėsi laikyti matematikos, socialinių mokslų: istorijos, geografijos, gamtamokslinio ugdymo mokomųjų dalykų – biologijos, chemijos ir fizikos valstybinius brandos egzaminus. Minėtų dalykų 50 ir daugiau procentų kandidatų darbų, įvertintų žemiausiu patenkinamu lygiu (16–35 balais) ir mažiausias procentas darbų, įvertintų aukštesniuoju lygiu (86–100 balų).
Šiais metais savivaldybės mokyklų abiturientai rinkosi ir laikė mokyklinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros 198, lenkų gimtosios kalbos 35, menų 4 ir technologijų 173.
Vienas populiariausių pasirenkamųjų egzaminų – technologijų mokyklinis brandos egzaminas, kurį laikė didžiausias skaičius savivaldybės abiturientų. Jo neišlaikė tik 4 abiturientai, 14,5% gavo 4–6 balų, 31,8%–7–8 balų ir 51,4%–9–10 balų įvertinimus.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino pagrindinės sesijos metu neišlaikė 7 abiturientai (3,5%), 4–6 balų įvertinimus gavo 66,2%, 7–8 balų – 23,2 % ir 9–10 balų – 7,1% abiturientų.
Lenkų gimtosios kalbos mokyklinį brandos egzaminą laikė 35 abiturientai, iš jų: 22,9% darbų įvertinti 4–6 balais, 34,3% – 7–8 balais ir 42,8% – 9–10 balų.
Menų egzaminą laikė 4 mokiniai: vieno darbas įvertintas 8 balais, kitų – 10 balų.
Pakartotinės sesijos metu savivaldybės mokyklų 43 mokiniai laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jiems suteikta galimybė išlaikyti privalomą egzaminą, kurio nepasisekė išlaikyti pagrindinės sesijos metu. Egzamino neišlaikė 1 kandidatas, 9–10 balų įvertinimų negavo nė vienas, 7–8 balais įvertinti 5 kandidatų darbai, kitų darbų įvertinimai 4–6 balais.
Šių metų brandos egzaminų rezultatai nėra labai džiuginantys. Viešojoje erdvėje daug diskutuojama ir svarstoma, kodėl mokiniams sunkiai sekėsi spręsti matematines užduotis ar atskleisti suformuluotas lietuvių kalbos ir literatūros temas. Manytume, kad bus apie ką pagalvoti, analizuoti ir pamąstyti mums kitais mokslo metais.
Baigėsi svarbus 2018 metų etapas ne tik abiturientams, bet ir juos mokiusiems mokytojams. Nuoširdžiai dėkojame visų savivaldybės mokyklų direktoriams, direktorių pavaduotojams ugdymui, mokytojams, kitiems mokyklų darbuotojams už brandos egzaminų organizavimą, vykdymą, administravimą, už sutelktas jėgas ir atsakingą darbą egzaminų dienomis. Dėkojame visiems kandidatams, laikiusiems brandos egzaminus, už atsakingą požiūrį, gerą elgesį ir pareigingumą. Sėkmės Jums visiems, užbaigusiems mokyklinio gyvenimo etapą ir verčiantiems naują savo gyvenimo puslapį.
Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus informacija
Kviečia išplėstinė Trakų seniūnijos seniūnaičių sueiga
Trakų seniūnija informuoja, kad 2018 m. liepos 26 d. 18.00 val. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje kviečiami dalyvauti seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Išplėstinės seniūnaičių sueigos tikslas – aptarti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
Informacija parengta, vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3. priemonės „Remti bendruomenių veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Trakų rajono savivaldybėje tvarkos aprašu, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SPE–134.
Trakų seniūnijos informacija
Parengė SIGITA NEMEIKAITĖ, Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė
Užs. Nr. 4598
Paminėtas Lietuvos karaimų kultūros bendrijos 30-metis
[caption id="attachment_28801" align="aligncenter" width="459"]
Liepos 12 dieną prie Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus buvo paminėtas Lietuvos karaimų kultūros bendrijos veiklos 30-metis. Ketvirta iš dešinės – rajono savivaldybės merė E. Rudelienė, šešta – ambasadorė dr. H. Kobeckaitė[/caption]
Liepos 12 dieną Trakuose vyko Lietuvos karaimų kultūros bendrijos trisdešimtmečiui skirti renginiai. Jie vainikavo ir 16-osios tarptautinės karaimų kalbos ir kultūros stovyklos, vykusios liepos 6–13 dienomis, programą.
Tradiciškai į šią mokyklą renkasi karaimai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių – daugiausia Lenkijos, Ukrainos.
Prie Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejaus susirinkusius tarptautinės karaimų bendruomenės narius pasveikino Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. Šiltus žodžius karaimų bendruomenei skyrė Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, pabrėžusi reikšmingą karaimų tautos indėlį į Lietuvos valstybingumo istoriją, kultūrą, mokslą ir išskirtinį tautinį savitumą. Nueitą trisdešimtmečio kelią prisiminė pirmoji bendrijos pirmininkė – ambasadorė, Trakų rajono garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė.
Renginyje dalyvavusi Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė pastebėjo, kad vieniems pirmųjų Lietuvoje susibūrus į visuomeninę organizaciją, Lietuvos karaimų kultūros bendrija visus trisdešimt metų vykdė aktyvią veiklą, kuri puoselėjo karaimų kultūros paveldą, tapo pozityviu bendruomeniškumo pavyzdžiu kitiems. Departamento vadovė linkėjo bendrijai naujų prasmingų iniciatyvų ir sėkmės puoselėjant tautinę savastį.
Bendriją su gražia veiklos sukaktimi pasveikino Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas prof. Adas Jakubauskas.
Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejuje buvo atidaryta Lietuvos karaimų istorijos paroda, Karaimų mokykloje paskaitą skaitė Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius doc. dr. Grigorijus Potašenko. Kitą dieną vyko koncertiniai pasirodymai Trakų kultūros rūmuose.
Remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 241 karaimų tautybės atstovas. Dauguma karaimų gyvena Vilniuje, Trakuose, yra kelios šeimos Panevėžyje. Lietuvos karaimų kultūros bendrija veikia Lietuvoje nuo 1988 metų.
Trakų rajono savivaldybės informacija
Valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose – valstybingumo simboliai
[caption id="attachment_28802" align="aligncenter" width="459"]
Žiedinę sankryžą Senuosiuose Trakuose papuošė skulptoriaus K. Musteikio sukurta „Istorinė kryžkelė“, simbolizuojanti Vytį ir Gediminaičių stulpus[/caption]
Senųjų Trakų žemė, turėjusi ypatingą vaidmenį ankstyvosios mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu, puošiasi nauja karūna – Vyčio ir Gediminaičių stulpų kompoziciniu paminklu, kurį sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis.
Simboliška, kad šiemet, 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šis paminklas pristatomas valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose.
Paminklo autorius K. Musteikis apibūdina šį projektą taip:
„Kadangi buvo pasirinkta vieta skulptūrai kryžkelės žiedas, pats sumanymas turėjo būti lengvas, netrukdantis automobilių eismui. Norėjosi panaudoti abu senosios Lietuvos ženklus: Vytį ir Gediminaičių stulpus – taip ir gimė „Istorijos kryžkelė“. Svarstėm ar nereikėtų išdažyti atitinkamomis spalvomis–galiausiai apsistojome prie natūralios geležies spalvos, reikalaujančios mažiau priežiūros ir labiau atitinkančios šiuolaikinį požiūrį į medžiagą“.
Šią dovaną Senųjų Trakų bendruomenei ir valstybei šimtmečio proga nusprendė įteikti UAB „Žvyro karjerai“. Generalinė direktorė Eglutė Survilaitė trumpai pristato sumanymą:
„2017 m. vieno vadovybės susirinkimo metu, svarstant ateinančių metų planus, buvo nuspręsta Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga padovanoti įspūdingą dovaną Senųjų Trakų bendruomenei, kurios narys yra ir įmonės „Žvyro karjerai“ kolektyvas. Buvo aišku, kad Senuosiuose Trakuose turi iškilti nauja skulptūra, atspindinti ir simbolizuojanti gyvenvietės gilią istoriją. Pradžioje, pasitelkus į bendrą projektą pripažintą šalyje ir Europoje skulptorių Kęstutį Musteikį, buvo pasirinkta vieta – salelė žiedinėje sankryžoje. O tada jau skulptoriui gimė idėja, kokia skulptūra turėtų būti, kad galėtų reprezentuoti Senuosius Trakus. Kartu su K. Musteikiu skulptūrą pavadinome „Istorijos kryžkelė“.
Senieji Trakai – antroji žinoma LDK sostinė (Mindaugo laikų sostinės Vorutos vieta – nežinoma, pirmoji žinoma – Kernavė), kurioje priešų kronikose aprašytas „riteriškos moralės pagonis“ valdovas Kęstutis tęsė tėvo Gedimino pradėtus darbus ir Gediminaičių dinastiją.
Abiejų istorinių valstybingumo simbolių – Vyčio ir Gediminaičių stulpų radimosi ir įsigalėjimo istorija glaudžiai siejasi su Trakų kraštu. Kadangi Trakų kraštas didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto valdymo laikais buvęs pagrindiniu administraciniu, politiniu, kultūriniu centru, didžiojo kunigaikščio rezidavimo vieta.
Vytis kaip didžiojo kunigaikščio, vėliau ir valstybės herbas naudotas nuo XIV a. pab. Vienas garsiausių Lietuvos heraldikos tyrinėtojų doc. dr. Edmundas Rimša teigia, kad herbas išsirutuliojo iš portretinių valdovo antspaudų ir reprezentavo valdovą ant žirgo su ginkluote – galintį apginti kraštą ir tėvynę.
Gediminaičių stulpai nuo 1397 m., kai Vytautas susigrąžino tėvonijos žemes Trakuose, buvo didžiojo kunigaikščio herbu. Tikima, kad panašų ženklą turėjęs ir kunigaikštis Kęstutis. Šis ženklas buvo vaizduojamas lietuviškose monetose, antspauduose, taip pat žinomos pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje vėliavos su šiuo ženklu. Vėliau ženklo panaudojimas stipriai išsiplėtė – naudoti kaip didžiojo kunigaikščio valdų riboženkliai, knygų grafose, Vilniaus auksakalių dirbiniuose. XX a. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę Gediminaičių stulpų panauda vėl suaktyvėjo.
Maloniai kviečiame liepos 29 d. dalyvauti paminklo pristatymo visuomenei šventėje Senuosiuose Trakuose. Istorinę vietos dvasią įprasmins Trakų Karališkasis teatras (rež. Robertas Čuta), Vilniaus senjorų teatras (rež. Vytautas Mikalauskas), taip pat folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“ (vad. Inija Trinkūnienė) bei Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnensis“.
Programa:
11 val. Šv. Mišios Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčioje
12 val. Šventinė eisena nuo bažnyčios iki paminklo vietos (Trakų ir Vilniaus g. sankryžoje, Senuosiuose Trakuose)
12.30 val. paminklo šventinimas, sveikinimo žodžiai, teatralizuotas pristatymas ir koncertinė programa.
EVELINA ŠUSCICKYTĖ,
Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė
Paskirti nauji rajono savivaldybės mero patarėjas ir tarybos sekretorė
Informuojame, kad nuo š.m. liepos 16 d. Trakų rajono savivaldybės mero potvarkiais paskirti ir rajono savivaldybėje dirba du nauji politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Mero patarėju paskirtas Tomas Naktinis, savivaldybės tarybos sekretore – Jovita Savel.
Tomas Naktinis gimė 1985 m. sausio 21 d. 2003 m. baigė Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, 2007 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo sporto bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, 2010 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje – vadybos ir verslo administravimo magistrą. Pastaruoju metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje HKScan Lietuva Vilniaus regiono pardavimų vadybininku.
T. Naktinis vedęs, su žmona Dovile augina dukrą Smiltę ir sūnų Ugnių.
Jovita Savel gimė 1996 metais sausio 2 dieną. 2014 m. baigė Trakų vidurinę mokyklą, o 2018 metais Vilniaus universitete įgijo informacijos paslaugų bakalauro laipsnį.
Studijų metais privalomą profesinę praktiką atliko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biure. Taip pat profesinės patirties sėmėsi komunikacijos paslaugų agentūroje „Fabula“.
Trakų rajono savivaldybės informacija
Trakų rajono savivaldybės abiturientų brandos egzaminų rezultatai
Trakų rajono savivaldybės abiturientai šiais mokslo metais pasirinko 799 valstybinius brandos egzaminus, laikė – 782.
Dvi abiturientės, kurioms dėl ligos pasirinkti brandos egzaminai buvo atidėti, laikė 5 valstybinius brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje. Jos laikė lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, rusų kalbų ir geografijos egzaminus, kurių įvertinimai tokie: 16–35 balais 2 darbai, 36–85 balais – 2 darbai ir 86–99 balais – 1 darbas.
Džiaugiamės, kad pagrindinės sesijos metu savivaldybės mokyklų aštuoni abiturientai gavo 11 valstybinių brandos egzaminų šimtukus: 6 mokiniai gavo po 1 šimtuką, 1 mokinys – 2 šimtukus ir 1 mokinė – 3 šimtukus. Šimtu balų įvertinti abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbai:
• Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos – 1 anglų kalbos;
• Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos – 1 anglų kalbos;
• Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos – 3 anglų kalbos, 3 informacinių technologijų, 1 lietuvių kalbos ir literatūros, 1 biologijos ir 1 rusų (užsienio) kalbos.
Pažymėtina, kad iš minėtų 11 kandidatų darbų, įvertintų 100 balų, net 9 – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, kuriuos gavo 5 abiturientai. Tos pačios gimnazijos 1 abiturientė gavo aukščiausius 3 egzaminų įvertinimus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, biologijos ir kitas abiturientas – dviejų egzaminų: anglų kalbos bei informacinių technologijų.
Geriausiai abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą – 5 abiturientų darbai įvertinti 100 balų. Lyginant su 2017 m. rezultatais pastebima, kad mažesnis procentas darbų, įvertintų patenkinamu lygiu (16–35 balais) ir didesnis procentas pagrindiniu lygiu (36–85 balais) bei beveik toks pat procentas darbų, įvertintų aukštesniuoju lygiu (86–100 balų).
Nors informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino iš 23 laikiusiųjų 2 neišlaikė, net 56,52 procentai išlaikė patenkinamu lygiu, tačiau pirmą kartą trijų abiturientų darbai įvertinti 100 balų ir 34,78 procentų darbų įvertinti pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu. Šiemet rusų (užsienio) kalbos valstybinio brandos egzamino didesnis procentas abiturientų, gavusių 86–100 balų, (2018 m. – 37,31, 2017 m. – 32,0) ir mažesnis procentas gavusių 16–35 balų įvertinimus (2018 m. – 4,48, 2017 m.–6,0). Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino žymiai mažesnis procentas nei pernai abiturientų darbų, įvertintų 16–35 balais, daugiau įvertintų 36–85 balais (pagrindiniu lygiu), tačiau daugiau kaip 5 procentais darbų, įvertintų 86–100 balų.
Šiemet abiturientams blogiau nei pernai sekėsi laikyti matematikos, socialinių mokslų: istorijos, geografijos, gamtamokslinio ugdymo mokomųjų dalykų – biologijos, chemijos ir fizikos valstybinius brandos egzaminus. Minėtų dalykų 50 ir daugiau procentų kandidatų darbų, įvertintų žemiausiu patenkinamu lygiu (16–35 balais) ir mažiausias procentas darbų, įvertintų aukštesniuoju lygiu (86–100 balų).
Šiais metais savivaldybės mokyklų abiturientai rinkosi ir laikė mokyklinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros 198, lenkų gimtosios kalbos 35, menų 4 ir technologijų 173.
Vienas populiariausių pasirenkamųjų egzaminų – technologijų mokyklinis brandos egzaminas, kurį laikė didžiausias skaičius savivaldybės abiturientų. Jo neišlaikė tik 4 abiturientai, 14,5% gavo 4–6 balų, 31,8%–7–8 balų ir 51,4%–9–10 balų įvertinimus.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino pagrindinės sesijos metu neišlaikė 7 abiturientai (3,5%), 4–6 balų įvertinimus gavo 66,2%, 7–8 balų – 23,2 % ir 9–10 balų – 7,1% abiturientų.
Lenkų gimtosios kalbos mokyklinį brandos egzaminą laikė 35 abiturientai, iš jų: 22,9% darbų įvertinti 4–6 balais, 34,3% – 7–8 balais ir 42,8% – 9–10 balų.
Menų egzaminą laikė 4 mokiniai: vieno darbas įvertintas 8 balais, kitų – 10 balų.
Pakartotinės sesijos metu savivaldybės mokyklų 43 mokiniai laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jiems suteikta galimybė išlaikyti privalomą egzaminą, kurio nepasisekė išlaikyti pagrindinės sesijos metu. Egzamino neišlaikė 1 kandidatas, 9–10 balų įvertinimų negavo nė vienas, 7–8 balais įvertinti 5 kandidatų darbai, kitų darbų įvertinimai 4–6 balais.
Šių metų brandos egzaminų rezultatai nėra labai džiuginantys. Viešojoje erdvėje daug diskutuojama ir svarstoma, kodėl mokiniams sunkiai sekėsi spręsti matematines užduotis ar atskleisti suformuluotas lietuvių kalbos ir literatūros temas. Manytume, kad bus apie ką pagalvoti, analizuoti ir pamąstyti mums kitais mokslo metais.
Baigėsi svarbus 2018 metų etapas ne tik abiturientams, bet ir juos mokiusiems mokytojams. Nuoširdžiai dėkojame visų savivaldybės mokyklų direktoriams, direktorių pavaduotojams ugdymui, mokytojams, kitiems mokyklų darbuotojams už brandos egzaminų organizavimą, vykdymą, administravimą, už sutelktas jėgas ir atsakingą darbą egzaminų dienomis. Dėkojame visiems kandidatams, laikiusiems brandos egzaminus, už atsakingą požiūrį, gerą elgesį ir pareigingumą. Sėkmės Jums visiems, užbaigusiems mokyklinio gyvenimo etapą ir verčiantiems naują savo gyvenimo puslapį.
Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus informacija
Kviečia išplėstinė Trakų seniūnijos seniūnaičių sueiga
Trakų seniūnija informuoja, kad 2018 m. liepos 26 d. 18.00 val. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje kviečiami dalyvauti seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Išplėstinės seniūnaičių sueigos tikslas – aptarti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
Informacija parengta, vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3. priemonės „Remti bendruomenių veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Trakų rajono savivaldybėje tvarkos aprašu, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SPE–134.
Trakų seniūnijos informacija
Parengė SIGITA NEMEIKAITĖ, Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė
Užs. Nr. 4598
