Pirmasis Alfredo vaidmens atlikėjas Kipras Petrauskas, prisimindamas pirmąją „Traviatą", rašė, kad spektaklis, „nors ir labai kukliai apipavidalintas, dainavimu ir vaidyba toli prašoko vidurkį ir nebūtų padaręs gėdos nė vienam ilgametį patyrimą turinčiam teatrui".

Operos libretą išvertė Faustas Kirša ir Balys Sruoga. Premjerą parengė dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, režisierius Konstantinas Glinskis, choro vadovas Julius Štarka. Violetą dainavo Adelė Galaunienė, Alfredą - K. Petrauskas, Žoržą Žermoną - Antanas Sodeika, Florą - Veronika Podėnaitė. „Iš tiesų teatras veiklą pradėjo ne vien iš entuziazmo, bet turėdamas stiprias - pirmiausia dainininkų - pajėgas (...) Beveik visi pirmosios „Traviatos" dalyviai tapo nuolatiniais trupės nariais - išskyrus keletą", - teigia muzikologas, operos istorijos tyrinėtojas Jonas Bruveris, naujais faktais kiek kitaip nušviečiantis tautinės Operos gimimą.

Vladas Jakubėnas,  lietuvių kompozitorius, pianistas, koncertmeisteris, publicistas, muzikos kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas atsiminimuose įamžino šį visai lietuvių muzikos ir apskritai kultūros istorijai svarbų įvykį lygindamas su vėliau Čikagoje išeivių pastatytu vaidinimu:

„Tik ką įsikūrusi mūsų valstybė gyveno sunkią pradžią laikinoje sostinėje Kaune, grasoma tai rusų, tai bermontininkų, tai lenkų. Gyvenimas buvo ankštas, kuklus, netikras, bet buvo nepalaužiamo pasitikėjimo Lietuvių tautos ir valstybės ateitimi. Vienas iš šios nuotaikos pasireiškimų buvo, kad „iš nieko" užgimė Lietuvos opera: 1920 gruodžio 31 Kauno Miesto (vėliau Valstybės) teatre įvyko pirmas operos „Traviata" spektaklis. Jis padarė tada gilaus įspūdžio kaip aukšto lygio šviesi prošvaistė niūrioje to laiko Kauno aplinkoje; dėl to mūsų opera pasidarė lyg kažkokia tautos šventovė, pradžioje nustelbusi kitas muzikos meno šakas. Prisirišimas prie operos persikėlė ir į emigraciją: jau 10 metų vykstą Čikagos Lietuvių Operos pastatymai yra to geriausias įrodymas".