Kelionės su bernardinais niekad nebūna nuobodžios, tad į adventinį vakarą „Kelias į tikruosius namus”, inicijuotą Rūdiškių miesto bibliotekos ir kultūros rūmų, rūdiškiečiai rinkosi vildamiesi patirti neįprastų kelionės įspūdžių. Renginio svečiai – filosofijos mokslų daktaras, bernardinai lt. redaktorius A. Navickas, kunigas K. Dvareckas bei redakcijos darbuotoja R. Šumilė. Taigi mūsų ketvirtadieninės kelionės išeities taškas – mus varginančios problemos. Jos ir turėtų apibrėžti šio vakaro pokalbio temą. Pirmąja skaudžia problema rūdiškiečiai įvardijo priklausomybę nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų. Ir štai mūsų šio vakaro kelionės traukinukas stovi ant tvirtų realybės bėgių. Kunigas K. Dvareckas – knygos „Sveikas gyvenime. Apie priklausomybę, kopriklausomybę ir sveikimo kelionę” autorius. Tad prieš mus stovi žmogus, patyręs priklausomybės problemą visu jos nelengvu svoriu ir sugebėjęs ją sėkmingai spręsti. Šio žmogaus asmenyje aiškiai matome tą bedugnę, kuri kėsinosi jį praryti ir prieš kurią ne vienas jaučiamės bejėgiai, – nes nežinome, nuo ko pradėti, kaip padėti į ją smengančiam. Todėl susidūrę su priklausomybėse skęstančiaisiais elgiamės panašiai, kaip pamatę skęstantį upėje. Užuot šokę skęstančiojo gelbėti ar kviesti pagalbą, imame melstis už jį. Tik skęstančiam šiuo atveju ne mūsų maldos reikėjo… Mes tuo tarpu lyg ir nieko bloga nepadarėme: nieko nenužudėme, meldėmės, linkėjome geriausio. Kaltų kaip ir nėra. Bet ir žmogaus nebėra. Taip ir priartėjome prie šio vakaro kelionės įspūdžių apibendrinimo: laikas, kai galime kažką keisti, yra dabar. Mūsų tikrieji namai, kol esame gyvi, yra čia, šioje Žemėje. Kaip mes jaučiamės savuosiuose namuose, kiek laimės juose patiriame, priklauso nuo to, kaip sugebame spręsti savo pačių problemas ir kiek sugebame pagelbėti vieni kitiems. Mažų mažiausiai nesąžininga būtų visus darbus suversti Dievui. Be jokios abejonės, jis gali mus maitinti mana iš dangaus, bet jei jis tai darys tris kartus per dieną, mes taip ir liksime niekada neužaugančiais kūdikiais. Tuo tarpu Dievas, kaip dangiškasis Tėvas, nori mus matyti tvirtai stovinčius ant savo kojų, ir netgi darančius stebuklus. Pasitikdami artėjančias Kalėdas, turėtume nepamiršti, jog kiekvienas iš mūsų gali tapti stebuklu savo artimui. Tik taip mąstydami padarysime savo aplinką laimingesnę, o pasaulį, kuriame Dievas mums suteikė laisvą valią, – geresnį. Ačiū už susimąstymo ir supratimo akimirkas redaktoriui ir kunigui, ačiū už gausų ir aktyvų buvimą rūdiškiečiams. Gražių artėjančių švenčių. D. Žalpienė Trakų kultūros rūmų Rūdiškių padalinio meno vadovė