Šiuo kreipiniu ir padėka prasideda ir baigiasi mano diena, pastarąsias savaites. Ir nereikia čia nei pykti nei nervuotis. Tiesiog man pasisekė. Pasisekė labai ir dar šiek tiek. Vienu žodžiu – valio.(Dorai lietuviškai skamba?)

Gerai, baigiam tuos marazmus.

Sveiki,  mielieji.

Tai kaip? A? Girdėjot? PVM šoktelt aukštyn pora nuošimčių ruošias. Sakot: „Na ir kas?“.  Aišku — nieko. Kas čia tokio — vis tiek bus taip kaip turi būti. Žinoma buvo keletą užuominų apie kitus mokesčius, kaip alternatyvą šiam. Bet šitoje vietoje ir nutilta. Negi dabar įvesi turto mokestį? Juk dabar solidariems

darbdaviams vagiliu..., oi... turtuoliukams tai būtų nepakeliama našta. Kaip jiems sunku. Laikykitės, mes pagelbėsim. Praktiškai jau gelbėjam. Nuolankiai ir apgailestaudami.

Ech. Viskas gerai. Žiema, anot orų berniuko,  dar toli, tai reiškia ir sąskaitos su keturženklėmis sumomis tolokai. Su tuo ir sveikinu. Laikomės.

Iki. Ir linksmų košmarų susigrąžinant indėlius.