Tas pilkas gimtinės laukų akmenėlis dailus akiai, mielas širdžiai. Ant jo pakeleivis pasiilsi, jis į namo pamatus dailiai ir patikimai atgula. Po juo, pabaigus žemišką kelionę, irgi atgulama. Tiksliau pažymima vieta, kur žemės dulke virstama numirus. Akmuo, palytėtas rankų šiluma ir padailintas kalto pagalba, tarp žmonių pradeda gyventi kitą gyvenimą.
Akmentašyba nuo seno buvo vienas svarbiausių amatų tiek kaime, tiek mieste. Didingų bažnyčių pamatai sukloti iš tašyto granito luitų, pilims statyti irgi daug naudota lauko akmenų. Valdovai, nusprendę sostinėje statydinti tvirtovę, prisakydavo pavaldiniams, atvykstantiems į miestą su reikalais, būtinai atvežti po akmenį ir numesti į krūvą.
Dar nepraėjo šimtas metų, kai atsirado asfaltuoti keliai. Iki šios lygios kelio dangos atsiradimo visi krašto svarbiausieji keliai buvo grįsti akmenimis. Asfaltuojant Trakus, kai kuriose vietose sąmoningai palikti grindinio fragmentai – tai protingas senojo amato meistrų darbo įvertinimas.
Iki praėjusio šimtmečio vidurio Trakuose akmentašyba nebuvo populiari. Kapinių antkapiai dažniausiai buvo liejami iš betono, tik pasiturintys gebėjo užsisakyti poliruoto akmens paminklus.
Didelį postūmį šlifuoto ir poliruoto akmens panaudojimui pastatų puošybai padarė 1974 metais Senuosiuose Trakuose pradėjęs veikti akmens apdirbimo cechas. Sostinės visuomeninių pastatų apdailai buvo reikalinga daug poliruoto akmens plokščių. Ir šiandien šio cecho meistrai gali grožėtis operos ir baleto teatro, vyriausybės, Seimo rūmų sienomis, kurias puošia iš užjūrio kraštų atvežto brangaus akmens pjautos ir poliruotos plokštės.
Šiame Senuosiuose Trakuose kelis dešimtmečius darbavosi daug nagingų meistrų. Daug tūkstančių kvadratinių metrų poliruoto akmens plokščių buvo pagaminta šio ccecho kolektyvui vadovaujant Vladui Levandraičiui, geru žodžiu prisimenami meistrai Stasys Varanavičius, Vaclovas Žalpys, Jonas Pučinskas.
Akmens apdirbimu šiandien Trakų rajone užsiima ne vienas jau pripažintas meistras. Onuškyje gyvenantis Lionginas Virbickas garsina kraštą ne tik droždamas medį, bet ir padarydamas dailius dirbinius iš akmens.
Lentvaryje gyvenanti Anželina Gornatkevič – Glebienė verčiasi paminklinių kompozicijų kapinėms kūrimu, o meistras Pranas Jankauskas iš Aukštadvario skaldo granitą ir iš jo gabalų daro tvirtus ir gražius tvorų stulpus.
Juozas Rudalevičius Žaizdrių kaime įkūrė akmens apdirbimo dirbtuves, savo įmonę pavadino „Rudmarma“.
Juozas ilgus metus dirbo Senųjų Trakų akmens apdirbimo įmonėje, puikiai suprato akmens virsmą dailiu dirbiniu. Jau penkiolika metų su patikimais bendraminčiais jis iš įvairaus akmens gamina daugybės pavadinimų dailius daiktus. Tai ir puošybos elementai židiniams, apdailos plokštumos pastatams, namų aplinkai.
-Daugelis klaidingai galvoja, kad poliruoto akmens panaudojimas gyvenamajai aplinkai yra prabangos dalykas, sako Juozas Rudalevičius.
-Toks manymas iš esmės neteisingas. Marmurinė palangė nedaug brangesnė už pušinę, o jos vieta po langu įgauna visai kitą estetinį svorį. Inertinis mąstymas, kad viskas namuose turi būti tik medienos, yra iš esmės klaidingas. Medžio ir apdoroto akmens darna turėtų rasti vietą naujas sodybas besistatančiųjų galvose.
Juozo Rudalevičiaus įmonėje dirba kelios dešimtys prityrusių meistrų. Jie ir poliruoja, ir pjausto akmenį, iš marmuro luito išskobia puikius dekoratyvinius ornamentus.
- Man malonu, kad šiandien visoje Lietuvoje žinomas mažosios akmens plastikos menininkas Ričardas Žalpys, savo kūrybos kelią pradėjo mano bendrovėje, - sako Juozas Rudalevičius. – Saugau ir branginu pirmąjį jo iš marmuro išskobtą kompoziciją. Linkiu šiam talentingam ilgo kūrybinio gyvenimo garsinant Trakų krašto akmentašių tradicijas.
Dar renesanso viduramžiais garsusis italas Mikelandželas apie skultūros padarymą šmaikščiai yra pasakęs paprastą tiesą – nuo akmens kaltu reikia nuskobti visa, kas nereikalinga ir bus tobulas kūrinys. Trakų krašto akmentašybos meistrai eina panašiu keliu. Jie siekia meistrystės aukštumų, darbuojasi garsindami kraštą savo darbais, pabirančiais po visą margą pasaulį. Margą ir pilką. Kaip tas kuklus lauko granitas.{jcomments on}
Vladas Kasperavičius
