Pirmadienį grįžai iš savo kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas, tai buvo darbinė kelionė ar pramoga?
Nepavadinčiau šios kelionės varginančia ir darbine, tai buvo daugiau pramoginė kelionė. Dešimt dienų kitame pasaulio krašte: kitoks gyvenimas, nauji įspūdžiai, žmonės, kita kultūra, šiltas oras, palmės, Ramusis vandenynas ... tikrai smagi pramoginė kelionė.
Vykti į Ameriką mane pakvietė ten jau dešimtmetį gyvenantis pažįstamas – pasisvečiuoti ir kartu pakoncertuoti. Laisvalaikiu jis organizuoja renginius, suorganizavo man du solinius pasirodymus, vieną – Los Andžele, kitą – Čikagoje.

Tavo dainų atėjo pasiklausyti pasiilgę Lietuvos mūsų šalies emigrantai?
Mano dainų pasiklausyti atėjo įvairaus – vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės, kuriems patinka mano dainos. Buvo, tikriausiai, tarp jų ir tokių, kurie pasiilgo Lietuvos. Nebuvau pirmas ten kocertavęs Lietuvos pilietis, ten atvyksta koncertuoti lietuviai. Anksčiau vykdavo dažniau, dabar, krizės metu – rečiau. Amerikoje – didžiulis pasirinkimas renginių ir pramogų, yra lietuvių emigrantų, kurie jau „suamerikonėjo“, jiems nelabai rūpi Lietuva ir kas čia darosi, tokie neskuba ir į tėvynainių koncertus.

Ar pastebėjai skirtumų tarp tavo klausytojų Lietuvoje ir Amerikoje?
Ne, skirtumo nepajutau. Tiek Los Andželo Lietuvių bendruomenės Šv.Kazimiero parapijos didžiojoje salėje, tiek Čikagoje, klube „Kunigaikščio užeiga“ susirinko nuoširdūs žmonės, žinantys ko atėjo ir ką nori išgirsti.
Kurios iš tavo dainų labiausiai patiko minėtų koncertų klausytojams?
Abiejų koncertų klausytojai žinojo „Tėvelį“, ir kartu dainavo. Buvo ir televizijos serialų „Nekviesta meilė“, „Amžini jausmai“, „Garbės kuopa“ gerbėjų, jiems artimesnės buvo lyrinės dainos.

Ar bendravai su žiūrovais po koncerto, kas juos domino labiausiai?
Aš ir Lietuvoje bendrauju su žiūrovais, ir jei nori pakalbinti – visada randu laiko. Po koncertų Amerikoje, kai kuriuos koncertų žiūrovus nustebino tai, kad noriai ir atvirai kalbuosi su jais. Net klausė ar ir Lietuvoje po koncertų noriai bendrauju su savo klausytojais. Pasirodo, buvo ten „žvaigždžių“ iš Lietuvos, kurios norėjo būti nepasiekiamos ... Savaime suprantama, pokalbių dominuojanti tema – dabartinė padėtis Lietuvoje. Pagrindinis emigravusių klausimas: „Kaip jūs ten galite išgyventi?“.

2009 m. lapkričio 14 d. Trakų karališkojo teatro premjeros „Amerika pirtyje“ baigiamojoje scenoje visi aktoriai dainavo kartu su tavimi „Nenoriu į Ameriką“... Čia likimo pokštas: lapkritį dainuoji, kad nenori į Ameriką, o kovą jau vyksti ten. Ar tuomet jau žinojai, kad laukia kelionė?
Panašiai, kai ruošėmės premjerai, man pasiūlė atvykti į Los Andželą, bet dar nežinojau ar vyksiu. Kelis mėnesius susirašinėjome, viską sutarėme ir ryžausi nuvykti.  Džiaugiuosi, šia kelione, nes išlaidų neturėjau, kelionė buvo turininga ir smagi. O dainą „Nenoriu į Ameriką“ parašiau prieš šešiolika metų. Abu koncertus Amerikoje ir pradėjau nuo šios dainos. Klausytojai nustebo sužinoję, kad lankausi JAV pirmą kartą, kai kurie, pasirodo, galvojo, kad šią dainą sukūriau jau ten pabuvojęs.

Gražina Noreikienė

Daugiau skaitykite laikraštyje{jcomments on}