Premija už etninės kultūros ir vietinių iniciatyvų puoselėjimą bei tautinio paveldo pateikimą visuomenei įteikta duonos kepėjai, meistrei, Trakų tradicinių amatų centro vedėjai bei Dalgedų sodybos šeimininkei Miglei Dalgedaitei-Lučiūnei (sėdi, pirma iš dešinės)[/caption]
Trakų krašte tradiciniai amatai puoselėjami kultūros centruose, bendruomenėse, mokyklose, bibliotekose, sodybose ir, žinoma, Trakų krašto tradicinių amatų centre. Trakų rajone būdingi ir puoselėjami tradiciniai amatai yra svarbi gyvybingumo ir išskirtinumo priemonė, atspindinti ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą. Šiandien tai – kultūrinio turizmo dalis.
Rajono savivaldybė gruodžio pradžioje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai pateikė Trakų tradicinių amatų centro kultūrologės Linos Leparskienės surinktą medžiagą apie amatų centrą ir krašto amatininkus, turinčius meistro sertifikatą: Dalią ir Joną Ališauskus, Ryšardą Kozubovskają ir M. Dalgedaitę-Lučiūnę. Jų kandidatūros buvo pateiktos dėl sėkmingiausiai Lietuvoje dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijavimo. Premijavimo tikslas – įvertinti tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų, gaminančių sertifikuotus gaminius, veiklą ir juos paskatinti.
Žemės ūkio ministerija, įsteigusi tris apdovanojimus sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrams, pirmąją premiją skyrė Trakų krašto amatininkei M. Dalgedaitei- Lučiūnei, antroji (ne maisto kategorijoje) nukeliavo į Utenos rajoną ir skirta sėkmingiausiai dirbusiai Odetai Tumėnaitei-Bražėnienei iš Utenos rajono, kuriančiai karpinius, medžio raižinius, demonstruojančiai ne tik amato procesą, bet ir vedančiai mokymus, dalyvaujančiai Lietuvos ir užsienio parodose. Trečiąją premiją gavo sėkmingiausiai dirbęs Utenos tradicinių amatų centras „Svirnas“. Utenos krašte yra net 9 amatų meistrai, šešiolika amatininkų, sertifikavę 83 produktus.
Pranešimus konferencijoje skaitė Utenos vietos veiklos grupės pirmininkė Jolita Umbrasienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė, Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertė, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja dr. Loreta Bašinskienė, Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas bei fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius Libertas Klimka.
Dvidešimtyje tradicinių amatų centrų šiuo metu dirba 62 amatininkai, puoselėjamos 162 amatų sritys, bendradarbiaujama su 195 amatininkais, sertifikavusiais tautinio paveldo produktus, 43 atestuotais meistrais. TAC yra įgyvendinama 15 sertifikuotų mokymo programų.
Pagal I.Kriščiūnienės atliktą apklausą paaiškėjo ir populiariausių puoselėjamų amatų dešimtukas: keramika, audimas, drožyba, kulinarinis paveldas, pynimas iš vytelių, karpymas, margučių marginimas, juostų pynimas, žvakininkystė, mezgimas.
Konferencijoje diskutuota ir visiems labai aktualiu klausimu apie tautinio paveldo maisto produktų sertifikavimą, išgrynintos tradicinių amatų centrų silpnybės: menkas verslumas, viešinimas ir rinkodara, nepakankama kompetencija, motyvacijos trūkumas, meistriškumo kėlimo sistemos stygius, silpnos amatininkų organizacijos ir kt.
Be įvairių diskusijų, svarbiausias konferencijos tikslas buvo pagerbti tuos, kuriems šiemet sėkmė šypsojosi labiausiai. Tad džiaugiamės puikiais rezultatais!
DOMINYKA DUBAUSKAITĖ,
Trakų rajono savivaldybės mero patarėjaGruodžio 8 dieną Raudondvario dvare (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją ,,Tautinis paveldas Lietuvoje – iššūkiai ir perspektyvos“, į kurią sugužėjo geriausi Lietuvos amatininkai, amatų centrų, savivaldybių atstovai. Premija už etninės kultūros ir vietinių iniciatyvų puoselėjimą bei tautinio paveldo pateikimą visuomenei įteikta duonos kepėjai, meistrei, Trakų tradicinių amatų centro vedėjai bei Dalgedų sodybos šeimininkei Miglei Dalgedaitei-Lučiūnei.
[caption id="attachment_20093" align="alignleft" width="468"]
Premija už etninės kultūros ir vietinių iniciatyvų puoselėjimą bei tautinio paveldo pateikimą visuomenei įteikta duonos kepėjai, meistrei, Trakų tradicinių amatų centro vedėjai bei Dalgedų sodybos šeimininkei Miglei Dalgedaitei-Lučiūnei (sėdi, pirma iš dešinės)[/caption]
Trakų krašte tradiciniai amatai puoselėjami kultūros centruose, bendruomenėse, mokyklose, bibliotekose, sodybose ir, žinoma, Trakų krašto tradicinių amatų centre. Trakų rajone būdingi ir puoselėjami tradiciniai amatai yra svarbi gyvybingumo ir išskirtinumo priemonė, atspindinti ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą. Šiandien tai – kultūrinio turizmo dalis.
Rajono savivaldybė gruodžio pradžioje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai pateikė Trakų tradicinių amatų centro kultūrologės Linos Leparskienės surinktą medžiagą apie amatų centrą ir krašto amatininkus, turinčius meistro sertifikatą: Dalią ir Joną Ališauskus, Ryšardą Kozubovskają ir M. Dalgedaitę-Lučiūnę. Jų kandidatūros buvo pateiktos dėl sėkmingiausiai Lietuvoje dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijavimo. Premijavimo tikslas – įvertinti tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų, gaminančių sertifikuotus gaminius, veiklą ir juos paskatinti.
Žemės ūkio ministerija, įsteigusi tris apdovanojimus sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrams, pirmąją premiją skyrė Trakų krašto amatininkei M. Dalgedaitei- Lučiūnei, antroji (ne maisto kategorijoje) nukeliavo į Utenos rajoną ir skirta sėkmingiausiai dirbusiai Odetai Tumėnaitei-Bražėnienei iš Utenos rajono, kuriančiai karpinius, medžio raižinius, demonstruojančiai ne tik amato procesą, bet ir vedančiai mokymus, dalyvaujančiai Lietuvos ir užsienio parodose. Trečiąją premiją gavo sėkmingiausiai dirbęs Utenos tradicinių amatų centras „Svirnas“. Utenos krašte yra net 9 amatų meistrai, šešiolika amatininkų, sertifikavę 83 produktus.
Pranešimus konferencijoje skaitė Utenos vietos veiklos grupės pirmininkė Jolita Umbrasienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė, Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertė, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja dr. Loreta Bašinskienė, Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas bei fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius Libertas Klimka.
Dvidešimtyje tradicinių amatų centrų šiuo metu dirba 62 amatininkai, puoselėjamos 162 amatų sritys, bendradarbiaujama su 195 amatininkais, sertifikavusiais tautinio paveldo produktus, 43 atestuotais meistrais. TAC yra įgyvendinama 15 sertifikuotų mokymo programų.
Pagal I.Kriščiūnienės atliktą apklausą paaiškėjo ir populiariausių puoselėjamų amatų dešimtukas: keramika, audimas, drožyba, kulinarinis paveldas, pynimas iš vytelių, karpymas, margučių marginimas, juostų pynimas, žvakininkystė, mezgimas.
Konferencijoje diskutuota ir visiems labai aktualiu klausimu apie tautinio paveldo maisto produktų sertifikavimą, išgrynintos tradicinių amatų centrų silpnybės: menkas verslumas, viešinimas ir rinkodara, nepakankama kompetencija, motyvacijos trūkumas, meistriškumo kėlimo sistemos stygius, silpnos amatininkų organizacijos ir kt.
Be įvairių diskusijų, svarbiausias konferencijos tikslas buvo pagerbti tuos, kuriems šiemet sėkmė šypsojosi labiausiai. Tad džiaugiamės puikiais rezultatais!
DOMINYKA DUBAUSKAITĖ,
Trakų rajono savivaldybės mero patarėja
Premija už etninės kultūros ir vietinių iniciatyvų puoselėjimą bei tautinio paveldo pateikimą visuomenei įteikta duonos kepėjai, meistrei, Trakų tradicinių amatų centro vedėjai bei Dalgedų sodybos šeimininkei Miglei Dalgedaitei-Lučiūnei (sėdi, pirma iš dešinės)[/caption]
Trakų krašte tradiciniai amatai puoselėjami kultūros centruose, bendruomenėse, mokyklose, bibliotekose, sodybose ir, žinoma, Trakų krašto tradicinių amatų centre. Trakų rajone būdingi ir puoselėjami tradiciniai amatai yra svarbi gyvybingumo ir išskirtinumo priemonė, atspindinti ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą. Šiandien tai – kultūrinio turizmo dalis.
Rajono savivaldybė gruodžio pradžioje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai pateikė Trakų tradicinių amatų centro kultūrologės Linos Leparskienės surinktą medžiagą apie amatų centrą ir krašto amatininkus, turinčius meistro sertifikatą: Dalią ir Joną Ališauskus, Ryšardą Kozubovskają ir M. Dalgedaitę-Lučiūnę. Jų kandidatūros buvo pateiktos dėl sėkmingiausiai Lietuvoje dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijavimo. Premijavimo tikslas – įvertinti tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų, gaminančių sertifikuotus gaminius, veiklą ir juos paskatinti.
Žemės ūkio ministerija, įsteigusi tris apdovanojimus sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrams, pirmąją premiją skyrė Trakų krašto amatininkei M. Dalgedaitei- Lučiūnei, antroji (ne maisto kategorijoje) nukeliavo į Utenos rajoną ir skirta sėkmingiausiai dirbusiai Odetai Tumėnaitei-Bražėnienei iš Utenos rajono, kuriančiai karpinius, medžio raižinius, demonstruojančiai ne tik amato procesą, bet ir vedančiai mokymus, dalyvaujančiai Lietuvos ir užsienio parodose. Trečiąją premiją gavo sėkmingiausiai dirbęs Utenos tradicinių amatų centras „Svirnas“. Utenos krašte yra net 9 amatų meistrai, šešiolika amatininkų, sertifikavę 83 produktus.
Pranešimus konferencijoje skaitė Utenos vietos veiklos grupės pirmininkė Jolita Umbrasienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė, Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertė, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja dr. Loreta Bašinskienė, Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijos ekspertas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas bei fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius Libertas Klimka.
Dvidešimtyje tradicinių amatų centrų šiuo metu dirba 62 amatininkai, puoselėjamos 162 amatų sritys, bendradarbiaujama su 195 amatininkais, sertifikavusiais tautinio paveldo produktus, 43 atestuotais meistrais. TAC yra įgyvendinama 15 sertifikuotų mokymo programų.
Pagal I.Kriščiūnienės atliktą apklausą paaiškėjo ir populiariausių puoselėjamų amatų dešimtukas: keramika, audimas, drožyba, kulinarinis paveldas, pynimas iš vytelių, karpymas, margučių marginimas, juostų pynimas, žvakininkystė, mezgimas.
Konferencijoje diskutuota ir visiems labai aktualiu klausimu apie tautinio paveldo maisto produktų sertifikavimą, išgrynintos tradicinių amatų centrų silpnybės: menkas verslumas, viešinimas ir rinkodara, nepakankama kompetencija, motyvacijos trūkumas, meistriškumo kėlimo sistemos stygius, silpnos amatininkų organizacijos ir kt.
Be įvairių diskusijų, svarbiausias konferencijos tikslas buvo pagerbti tuos, kuriems šiemet sėkmė šypsojosi labiausiai. Tad džiaugiamės puikiais rezultatais!
DOMINYKA DUBAUSKAITĖ,
Trakų rajono savivaldybės mero patarėja
