Užsukau vieną dieną su savo kaimynu lenku Zbyška į Trakus. Turėjom reikalų pas notarą,  kad anas bendroje mūsų Paluknio kaimo žemėje nustatytų servitutą. Žingsniuojame pro Trakų rajono savivaldybės administracijos bunkerį... Matome, kaip iš Darbo biržos atsiųsti chalopai dirba, šluoja, tvarkosi aplink. Šalimais jų stovi trijulė visai iš kito socialinio kontingento: vaikinas papustom lūpytėm, tarsi Hamletas iš Šekspyro pjesių, draugiją jam palaiko du geri jo draugai, kaip kokie dvariškiai  Rozenkrancas ir Gildenšternas...

Kas tas Hamletas?

Klausiu aš savo lenko kaimyno, kas tas simpatiškų veido bruožų juodbruvas Hamletas, kuriam neatsispirtų ir pati rajono Ofelija? Lenkas Zbyška man ir sako: „tu ką, nežinai, čia juk mūsų, lenkų, kaalicijas partneris Andrius Šatevičius iš liberalų garnizono“, – paaiškina švepluojantis Zbyška.

Hm, jeigu jau taip, tai nusprendžiu pasidomauti, už kokius svarbius politinius nuopelnus šis jaunasis politikas tokia važna povyza trypčioja prie savivaldybės administracijos. Vokiečiai, pas kuriuos viskas visada alles in Ordnung, mėgsta sakyti, kad talentas gimsta tyloje, o charakteris – gyvenimo kovose. Bet pas ponaitį Šatevičių, regis, politinė karjera rožėm klota.

Taigi, priklauso jis Lietuvos liberalų sąjūdžiui ir jokio čia kriminalo. Nėra kriminalo ir tame, kad jis uoliai beldėsi į  gyventojų duris su skrajutėmis ir agitavo balsuoti už merę Editą Rudelienę! Toksai džentelmeniškai riteriškas žestas taip pat yra sveikintinas.

Bet čia ir prasideda visi įdomumai, nes rajono karalienei juk reikia savo Versalio rūmuose turėti ištikimus favoritus. Ir tokie favoritai turi eiti tarnybą Versalio rūmų administracijoje.

Valdančiosios koalicijos taryba jaunąjį Hamletą dar 2017 m. paskyrė laikinai eiti Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigas, kol konkurso būdu šiai tarnybai bus paskirtas nuolatinis direktorius.

Konkurso kaip nėra, taip nėra...

Hamletas eina laikinojo direktoriaus pareigas, o visi laukia, kol bus paskelbtas nuolatinio direktoriaus konkursas.

Pastebėjau, kad rajone nėra skubama skelbti konkursų dėl vadovaujamų postų, o ypač, kai laikinieji vadovai yra palankūs vienai ar kitai politinei jėgai.

O su įmantraus pavadinimo „pedagoginė psichologinė tarnyba“ įstaiga yra dar sudėtingiau. Norint kandidatuoti į šios įstaigos vadovus, reikia praeiti kažkokį Pretendentų į švietimo įstaigas vadovų kompetencijos vertinimą. Kitaip tariant, nepakanka būti vien tik gražiu, reikia ir smegeninėje kažkiek varškės turėti.

Ech, ir ateina tas momentas, kai Hamletas ištaria savo garsiąją frazę „būti ar nebūti“. Viskas tik todėl, kad jis neišlaiko ar nepraeina to kompetencijų vertinimo. Todėl negali pretenduoti į nuolatinio vadovo poziciją. Partijai nėra svarbu ar jai lojali persona turi tos varškės ar ne.

Gal būtent dėl to Hamletas, tituluojamas princu, laikinai eina direktoriaus pareigas toje įstaigoje įmantriu pavadinimu iki pat 2019 m., kolei jis neišrenkamas į Trakų rajono savivaldybės tarybą. O čia jau prasideda kita istorija...

Beveik direktorius

Suriedyti įstatymai nustato, kad į tarybą išrinktas asmuo negali valdiškoje įstaigoje eiti vadovaujančių pareigų. Pavyzdžiui, mūsų Trakų seniūnas Kęstukas Vilkauskas irgi pateko į tarybą, bet Trakų seniūno pareigų atsisakė. Direktoriaus pareigų Lentvario M. Šimelionio gimnazijoje atsisakė ir „konservas“ Jonas Kietavičius, kurį išrinko į tą pačią tarybą. Ir šie du politikai bent jau kol kas nefiguruoja rajono valdiškame sektoriuje ir neužima jokių postų.

O kaip su jaunuoju Hamletu? Versalio rūmai sugalvojo genialų planą. Ponaitis Hamletas atsisako savo vadovaujamų pareigų Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, pompastiškai atsisveikina su kolektyvu ir išeina į tarybą. Norisi rėkti Molodec!, bet kur tau...

Versalio rūmai vietinėje spaudoje išspausdina tokį mažuliuką skelbimuką, kad yra rengiamas konkursas į specialaus pedagogo pareigas toje pačioje Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Atspėkite, kas po kurio laiko pradeda eiti šias specialaus pedagogo pareigas? Teisingai, mūsų mažasis princas! Kaip sakoma, Karlsonas išskrido, bet pažadą sugrįžti ištesėjo...

Mūsų naujai išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda mus visus pratina prie tokio naujo termino kaip „gerovės valstybė“. Norėtųsi tikėti, kad toji gerovės valstybė nebus panaši į tai, kas vyksta mano rajone perskirstant lojaliuosius žmogiškuosius išteklius per valdiškas įstaigas.

Man asmeniškai geriau nuo žinios, kad darbą rajono valdiškame sektoriuje lengviau rasti būnant partijoje, nepasidarė. Taip pat ir gerovės man nuo to nepadaugėjo.

Ir žinote ką, peržiūrint Trakų pedagoginės psichologinės tarnybos (nors nė velnio nesupratau, kam apskritai reikalinga tokia tarnyba ir ar jos funkcijos nesidubliuoja su kitom įstaigom) feisbuko profilį, susidaro įspūdis, kad tai yra vieno asmens įstaiga, nes daugelyje įrašų ir nuotraukų šmėžuoja mūsų šios temos herojus Andrius Šatevičius.

Žino ši politinė jaunuomenė, kaip yra svarbu viešinti kiekvieną savo gerų darbų pirstelėjimą.

Apie kitus dvariškius...

Garsiausioje Šekspyro pjesėje nemažai dėmesio yra skiriama ir Hamleto motinai, karalienei Gertrūdai, kuri ir mūsų rajone galėtų būti Svetlana Šatevičienė. Ponia Gertrūda taip pat yra uoli ir pamaldi Lietuvos liberalų sąjūdžio narė. Ji Senųjų Trakų vaikų lopšelyje-darželyje eina direktorės pavaduotojos pareigas ugdymui.

Išties, tokį perspektyvų Hamletą išugdė! Tik gaila, kad ponią Gertrūdą šiemet spalio mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nubaudė už įstatymų nežinojimą. Na kaip galima bausti tokią moterį! Juk žinojimas ir išmanymas nėra pagrindinė sąlyga priklausyti kokiam nors politiniam junginiui.

O kas tie dvariškiai Rozenkrancas ir Gildenšternas iš Hamleto aplinkos, paklausite Jūs manęs? Tai aš ir atsakau, kad Rozenkrancas yra ponas liberalas Vaidas Kurganas, kuris taip pat sėkmingai darbuojasi toje pačioje Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Ponas Kurganas dar vadovauja tik prieš keletą mėnesių įsteigtai Trakų rajono sporto asociacijai, kuri dar nespėjo pademonstruoti jokio įdirbio, bet jau iš Trakų rajono sporto vertinimo grupės spėjo gauti 1 500 eurų paskatos vienam projektui suorganizuoti. Beje, šiai vertinimo grupei vadovauja liberalas Darius Kvedaravičius.

Na, o apie Gildenšterną parašysiu kitą kartą, nes apie „šternus“ – žvaigždes turi būti atskiras pasakojimas...

Vietoje epilogo

Noriu mūsų šios dienos herojui Hamletui skirti šį Šekspyro sonetų posmą: „Dėl ko prieš baisią laiko tironiją kol jaunas tu, kovot nedrįsti? Dėl ko tu nuginkluot nemėgini jo geriau negu šie posmai paprasti?“.

Objektyvumo virpesiai mano širdyje kirba, kad šis jaunosios kartos politikas dar nėra sugadintas. Tad linkiu jam ryžto ir išminties, kad Trakų rajono liberalų skyrius išsivalytų nuo tos nomenklatūros, kuri ant trumpo pavadžio laiko naująją kartą, prižadėdama jai postų už nedideles algas.

Mažne, gal ir aš po išsivalymo į partiją ateisiu... o gal sugrįšiu...?

Vietoje epilogų epilogo

National Geografic žurnale skaičiau, kad Nobelio premija fizikos srityje šiemet buvo skirta mokslininkui už egzoplanetos, kuri skrieja aplink į mūsų Saulę panašią žvaigždę, atradimą. Žinote, man atrodo, kad Trakų rajone ši egzoplaneta jau seniai atrasta.

Tai tokia šilta terpė, kurioje normali dvasinga asmenybė negalėtų egzistuoti. Bet jeigu tu esi niekingas valdininkas, pardavęs sielą vardan visokių siaurų mizernų interesų, tai tu toje egzoplanetoje gali bujoti per amžių amžius. Amen.   

Dailininkas Dovydas Bou