Gyvename sau ramiai demokratinėje visuomenėje, kvėpuojame laisvai, džiaugėmės nevaržomu gyvenimu. Idilė tęsiasi ilgai, kol prie mūsų kaip dėlė neprisikabina kokia nors biurokratinė institucija.
Šią savaitę sulaukė ir „Galvė“ vienos ponios iš tokios kontoros pavadinimu Viduriuojantys Raudonieji Kalafijorai arba tiesiog VRK skambučio. Ponia iš VRK tikėjosi, kad skambutis bus vienas ir trumpas, nes nū ponia pagal pademonstruotus darbo metodus yra įpratusi užčiaupinėti visos Lietuvos žiniasklaidos priemones pagal „vieno skambučio“ metodą.
„Alio, čia „Galvė“? Šita gi, klausykite, gavome ant jūsų vieną ksivą, skundą suraitė ant jūsų, kad nesutinkate paviešinti atsakomosios nuomonės. „Tai va, greitai įvykdote skundiko reikalavimus ir jums nieko blogo nebus“.
„Galvė“ suklusta ir perklausia: „palaukite, mes su mielu noru paviešinsime bet kokią atskirąją nuomonę, bet iš skundiko mes negavome jokio reikalavimo, kuris atitiktų Seimo rinkimų įstatymą. „Galvė“ gavo tik padriką laišką, kuriame reikalaujama neįmanomų dalykų – išimti kritinį straipsnį ir dar net atsiprašyti. O tokie reikalavimai neturi nieko bendro su atskirąją nuomone.
Ponia iš VRK atlyžta ir maloniai atsisveikina, o jos panegirika pačiai sau, kad ji daug įstatymų yra perskaičiusi ir gerai išmano situaciją, kažkaip „Galvės“ neišgąsdino. Nepadarė „Galvei“ įspūdžio ir VRK narės pasakojamos baugios istorijos, kad visos žiniasklaidos priemonės įvykdo „vieno skambučio“ reikalavimus, o „Galvė“ viena tokia išsišokėlė.
Bet „Galvė“ ir sako: „gerai, juk turi būti kažkas pirmas, kuris pasipriešins keistiems reikalavimams, kuriems „Galvė“ turi paklusti, nes yra spaudžiama į kampą.
Visgi išaušta nauja diena, ir VRK narė vėl atakuoja: „žodžiu taip, arba jūs šiandien paskelbiate skundiko atskirąją nuomonę iki 12 valandos arba mes šaukiame posėdį ir taikysime jums sankcijas!”.
„Galvė“ laikosi, nenori patikėti, kad VRK narė taip visus savo atakos objektus suvysto į minkštą vilną...
Bet kokia rimta institucija neregistruoja bet kokio lunatiko skundo ir jo skrupulingai nenagrinėja, jeigu skundas neatitinka elementarių formos ir turinio reikalavimų. Bet tik ne VRK, nes juk VRK visada skundžiasi, kad ji nieko nespėja ir turi labai daug darbo. Kur gi tu to darbo neturėsi, mieloji VRK nare, jeigu tu ne skundus nagrinėji, o vykdai kažkokias zadanijas.
O kaip kitaip viską vertinti, jeigu tu VRK narei aiškini, kad skundikas neatsiuntė atsakomosios nuomonės, kurią galimą būtų skelbti, o VRK narė tau atsako: „palaukite, tuoj aš pati perdarysiu skundiko padriką tekstą į atskirąją nuomonę, o jūs tik paviešinkite“.
Sunku buvo patikėti, ką sako ir kaip problemą sprendžia VRK narė, kuri yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Sunku buvo patikėti ir tuo, kad VRK narė bando įbauginti, kad jeigu bus surengtas VRK posėdis, tada „Galvė“ garantuotai gaus sankcijų. Pasirodo, VRK ne tik priima visų iš eilės lunatikų prirašytus skundus, neįsitikinusi jų pagrįstumu, bet ir uoliai gina tuos lunatikus. O jeigu nori posėdžio – tai tik į vienus vartus ir be mėginimų pagrįsti, kodėl nenori vykdyti kiekvieno lunatiko padrikus reikalavimus.
Kitaip ir nepaaiškinsi, nes VRK nebuvo net įdomu skaityti „Galvės“ argumentų.
Ką gi, VRK narės blefas suveikė kaip puikios šulerės, o „Galvė“ džiaugiasi, kad nors ilgiausiai prasilaikė iš visų žiniasklaidos priemonių, prieš kurias bliafavo šita pati VRK narė.
O dabar einame iš naujo skaityti Franzo Kafkos novelę „Procesas“. Patirtas institucinis groteskas tik privertė susimąstyti, kiek neteisybės patiria eilinis Lietuvos žmogus, kuris neturi galimybės pasitarti nei su artimu, nei su teisininkais.
„Galvės“ komandos Satyros skyrius
