Trakų rajono savivaldybės administracija yra parengusi ir pateikusi savivaldybės Tarybai svarstyti žemės sklypo Birutės g. 24, Trakų m., detaliojo plano koncepciją.
Šiame sklype yra Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, kuriai vadovauja buvęs ilgametis Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Vytas Nėnius, priklausanti irklavimo bazė. Ši draugija viešoje erdvėje yra ne kartą garsiai nuskambėjusi kaip sporto objektus „komercializuojanti“ įstaiga. Panašu, kad šis atvejis taip pat ne išimtis.
Karštomis vasaros dienomis prie Lukos (Bernardinų) ežero (irklavimo bazės) suguža nemažai žmonių ne tik iš Trakų miesto, bet ir rajono. Gyventojų mėgstama, kaip poilsio ir maudynių vieta, esanti pačiame mieto centre, nuo neatmenamų laikų teikė džiaugsmą Trakų miesto gyventojams ir svečiams. Tačiau, pažvelgus į formuojamo detaliojo žemės sklypo Birutės g. 24 plano koncepciją, akivaizdu, kad greitu metu Lukos (Bernardinų) ežero pakrantė pasitiks užrašais: „privati teritorija“, “mokamas pliažas“ ar pan.
Priežasčių gyventojams nerimauti yra. Pagal detaliojo plano koncepciją plečiamos esamo irklavimo bazės pastato užstatymo ribos, rekonstruotas pastatas bus jau ne irklavimo bazė, bet paslaugų poilsiautojams centras. Be to, detaliojo plano koncepcija suteikia galimybę vietoj irklavimo bazės iškilti net keliems poilsio paskirties pastatams. Neabejotina, kad sporto draugija „Žalgiris“ pasinaudos ir šia detaliojo plano „dovanėle“. Taigi po detaliojo plano gražiai deklaruojamomis poilsiautojų centro idėjomis kyšo dar vieno komercinio ir pelningo objekto ausys. Liūdniausia, kad pelno siekiama komercializuojant bendro naudojimo poilsio teritorijas, kurių vietoje po kelių metų išdygs privatūs poilsio namai, moteliai ar kitokie įmantriai pavadinti pastatai su privačiomis teritorijomis.
Labai gaila, tačiau neliks vietos miestiečių ir svečių poilsiui bei maudynėms, nes detalusis planas tokios paskirties nenumato, tačiau atsiras automobilių stovėjimo aikštelė, kaip rašoma aiškinamajame rašte „turistų ir miesto gyventojų naudojimui“, platūs privažiavimo keliai. Formuojamas žemės sklypas bus iki pat vandens. Ar miesto gyventojams ir svečiams bus malonu matyti automobilius ežero pakrantėje ir uostyti jų išmetamas dujas. Kaip tokie planai suderinami su Trakų, kaip kurortinio miesto statusu? Sunaikinant viešas erdves, pėsčiųjų zonas prie ežero pakrantės ir paverčiant „autostradomis“, Trakai, kaip kurortas netaps patrauklus ne tik miesto gyventojams, bet ir turistams. Juk galima rasti vietos automobilių parkavimui toliau nuo ežero pakrantės. Kodėl netinka automobilių stovėjimo aikštelė esanti prie Birutės g. 28 pastato? Ar tikrai nėra galimybių palikti ežero pakrantę pėstiesiems, dviračiams ir neteršti gamtos mašinų išmetamomis dujomis?
Panagrinėjus detaliojo plano koncepciją matyti, kad planuojama nukirsti ir didžiąją dalį senosios liepų alėjos, kuri nėra pažymėta kaip saugoma, nes matyt alėja trukdo įrengti kelius ir neatitinka kitų suinteresuotų asmenų poreikių. Toks pat likimas laukia ir gražuolio maumedžio esančio ežero pakrantėje. Medis, kuris teikė pavėsį karštomis vasaros dienomis bus paaukotas, kad butų galima naujiems šeimininkams naudotis plačiu keliu.
Taip pat kyla nuostaba sužinojus, kad detaliojo plano koncepcijai pritarė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas – institucijos, tiesiogiai atsakingos už Trakų istorinio nacionalinio parko ir Trakų senamiesčio (UNESCO Pasaulio paveldo objektų!) priežiūrą ir išsaugojimą. Ignoruojama tai, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema draudžia pastatų rekonstrukcijas ar naują statybą planuojamoje teritorijoje. Taip pat ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas numato, kad šioje teritorijoje neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių įstaigų, rekreacinių pastatų ir kompleksų. O Trakų senamiesčio apsaugos ir naudojimo reglamentas įtvirtinta, jog teritorija, kurioje planuojama stovėjimo aikštelė ir privažiavimai – tai saugomos žalios erdvės, apimančios ežerų pakrantes, kurias reikia apsaugoti nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo, o nauja statyba šiose teritorijose tiesiog yra draudžiama.
Kyla natūralus klausimas, kodėl ir dėl kieno interesų užsimerkiama, nors ūkinę veiklą Trakų istoriniame nacionaliniame parke reguliuoja teisės aktai? Ar visi šie dokumentai valstybės institucijoms ir savivaldybei negalioja? Gal jiems galioja kitokie teisės aktai ir taisyklės? Matyti, kad institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų ir paveldo objektų priežiūrą, nepasimokė iš praeities klaidų – geriausias to pavyzdys nelegalių statybų „vajus“ Neringoje (Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje), kai dėl valdininkų aplaidumo išdygo šimtai nelegalių pastatų, kurių savininkai dabar reiškia milijoninius ieškinius Neringos miesto savivaldybei, nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui. Ar Birutės g. 24, Trakų m. atvejis bus pirmasis, kai valstybinių ir savivaldos institucijų darbuotojai ir vadovai, detaliojo plano rengėjai, sąmoningai ignoruojantys teisės aktų reikalavimus bus priversti asmeniškai atsakyti už savo veiksmus ir padarytą žalą?
Vertinant šią situaciją kyla ir daugiau klausimų: ar skambios politikų rinkiminės programos, kuriose dalijami pažadai rūpintis miesto gyventojais neliks tik tušti rinkiminiai pažadai? Ar Trakų gyventojai nubaus per ateinančius rinkimus politikus, kurie balsuos atstovaudami ne Trakų bendruomenės, bet pavienių verslo grupių interesams ir sunaikins bene paskutinę Trakų gyventojų pamėgtą poilsio ir maudynių vietą? Nejaugi taip sunku suderinti verslo ir Trakų bendruomenės interesus?
Viena yra aišku - balsavimas dėl Birutės g. 24, Trakų m., detaliojo plano koncepcijos savivaldybės Taryboje bus puikus testas Trakų politikams, kurio rezultatus galės įvertinti miesto gyventojai ir svečiai.
Vytautas Zalieckas