Prieš penkerius metus atsirado nauja pareigybė – seniūnaičiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu rajono savivaldybės administracijos direktorius nustato seniūnaičių rinkimų tvarką. Šiuo metu kaip tik baigiasi nauji jų rinkimai. Gyvenamajai vietovei atstovauti gyventojai renka seniūnaičius trejiems metams, jie dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia seniūnai pagal rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, kuris skelbiamas vietinėje spaudoje ir Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki rinkimų. Skelbime turi būti nurodoma seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, pavadinimas, seniūnaičio rinkimo būdas (gyventojų susirinkimas arba apklausa), rinkimų vieta ir laikas. Manau, kad ne visi šie direktoriaus įsakymo punktai vykdomi. Seniūnai rajono spaudoje nepateikė jokios informacijos apie seniūnaičių rinkimus.
Aštuoniose rajono seniūnijose yra renkami 45 seniūnaičiai. Jų darbo efektyvumas didžiausia dalimi priklauso nuo seniūno noro ir sugebėjimo juos įtraukti į aktyvią veiklą. Ruošiant šį straipsnį spaudai, teko kalbėtis su visais rajono seniūnais arba šiuo metu juos pavaduojančiais žmonėmis. Absoliuti dauguma seniūnijų vadovą seniūnaičių pagalba darbe patenkinti. Ypač darniai dirba Rūdiškių seniūnijos Tiltų bendruomenės vadovė Laima Kamaitienė su savo seniūnaičiais, Onuškio seniūnė Zita Aniulienė taip pat džiaugėsi, kad su visais pagalbininkais lengviau spręsti visas problemas. O štai Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė sako, kad dabar jau nebeįsivaizduoja pilnaverčio darbo be seniūnaičių. Ji buvo pasiruošusi išvardinti visus 7 savo pagalbininkus, o pirmoje vietoje paminėjo Stasį Bartkevičių, Vilmą Kazelienę, Antaną Karpičių. „Mūsų seniūnijoje yra 110 kaimų, argi vienas seniūnas gali viską sužiūrėti, visų bėdas ar džiaugsmus sužinoti“ - sakė J. Dzencevičienė. Seniūnė džiaugiasi, kad visas šventes ir šiaip įvairius renginius jie ruošia kartu ir pasitardami, ir padėdami vieni kitiems, ir žmones organizuodami.
Trakų miesto gyventojai žino, kad su seniunaičiais darniai dirba „Santalkos“ bendruomenė, kuriai vadovauja Nijolė Dočkuvienė. Jie rengia bendrus pasitarimus, kuriuose iškeliamos ir nagrinėjamos miesto buities problemos, gyventojų nusiskundimai. Tada paruošiamas raštas seniūnui, rajono vadovams ir reikalaujama iškilusias bėdas šalinti. Gerai žinanti daugelį miesto problemų N. Dočkuvienė ypač patenkinta Liudviko Gliebaus aktyvia veikla. Miestiečiai jį neseniai vėl išrinko seniūnaičiu ateinančių trejų metų kadencijai. Bendruomenė jį ir rekomendavo.
Trakų miesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas teigė, kad aktyvūs seniūnaičiai kaip ir bendruomenių pirmininkai neretai dalyvauja rajono tarybos posedžiuose, pateikia paklausimus, o apie priimtus nutarimus išsamiai informuoja gyventojus.
Atrodo rajono seniūnai įsitikino, kad padedant seniūnaičiams (kartu su bendruomenėmis) dirbti pasidarė lengviau. Tie bendro darbo rezultatai labai priklauso nuo seniūno noro ir sugebėjimo seniūnaičius įtraukti į bendrą veiklą. Manau, kad dar kai kurie seniūnai nori viską apglėbti patys, bet kartais ir nebespėja.
Yra ir neveiklių seniūnaičių, kuriuos „prastūmė“ partijos. Gyventojai neturėtų su tuo taikstytis – būtina juos keisti norinčiais ir galinčiais dirbti žmonių labui. Reikia nepamiršti, kad seniūnaičius renka tik tos seniūnaitijos gyventojai. Ir būtų dar vienas pastebėjimas – reikia daugiau viešumo. Jei seniūną žino visi, tai apie seniūnaičius toli gražu net ne visi yra ir girdėję, nors jie yra arčiausiai gyventojų. Nusistebėjimą ir juoką kelia ir patys seniūnaičių rinkimai, kai į susirinkimą ar pasirašyti apklausiant gyventojus ateina tik vienas kitas žmogus, geriausiu atveju – pora dešimčių. Kuriame anekdotus ar nurašome šiuos rinkimus? Gal pamatę rinkimų rezultus rajono vadovai turėtų paklausti – kodėl neparagino gyventojų? Juk tai jų pačių labui.
Prieš penkerius metus atsirado nauja pareigybė – seniūnaičiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu rajono savivaldybės administracijos direktorius nustato seniūnaičių rinkimų tvarką. Šiuo metu kaip tik baigiasi nauji jų rinkimai. Gyvenamajai vietovei atstovauti gyventojai renka seniūnaičius trejiems metams, jie dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia seniūnai pagal rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, kuris skelbiamas vietinėje spaudoje ir Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki rinkimų. Skelbime turi būti nurodoma seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, pavadinimas, seniūnaičio rinkimo būdas (gyventojų susirinkimas arba apklausa), rinkimų vieta ir laikas. Manau, kad ne visi šie direktoriaus įsakymo punktai vykdomi. Seniūnai rajono spaudoje nepateikė jokios informacijos apie seniūnaičių rinkimus.
Aštuoniose rajono seniūnijose yra renkami 45 seniūnaičiai. Jų darbo efektyvumas didžiausia dalimi priklauso nuo seniūno noro ir sugebėjimo juos įtraukti į aktyvią veiklą. Ruošiant šį straipsnį spaudai, teko kalbėtis su visais rajono seniūnais arba šiuo metu juos pavaduojančiais žmonėmis. Absoliuti dauguma seniūnijų vadovą seniūnaičių pagalba darbe patenkinti. Ypač darniai dirba Rūdiškių seniūnijos Tiltų bendruomenės vadovė Laima Kamaitienė su savo seniūnaičiais, Onuškio seniūnė Zita Aniulienė taip pat džiaugėsi, kad su visais pagalbininkais lengviau spręsti visas problemas. O štai Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė sako, kad dabar jau nebeįsivaizduoja pilnaverčio darbo be seniūnaičių. Ji buvo pasiruošusi išvardinti visus 7 savo pagalbininkus, o pirmoje vietoje paminėjo Stasį Bartkevičių, Vilmą Kazelienę, Antaną Karpičių. „Mūsų seniūnijoje yra 110 kaimų, argi vienas seniūnas gali viską sužiūrėti, visų bėdas ar džiaugsmus sužinoti“ - sakė J. Dzencevičienė. Seniūnė džiaugiasi, kad visas šventes ir šiaip įvairius renginius jie ruošia kartu ir pasitardami, ir padėdami vieni kitiems, ir žmones organizuodami.
Trakų miesto gyventojai žino, kad su seniunaičiais darniai dirba „Santalkos“ bendruomenė, kuriai vadovauja Nijolė Dočkuvienė. Jie rengia bendrus pasitarimus, kuriuose iškeliamos ir nagrinėjamos miesto buities problemos, gyventojų nusiskundimai. Tada paruošiamas raštas seniūnui, rajono vadovams ir reikalaujama iškilusias bėdas šalinti. Gerai žinanti daugelį miesto problemų N. Dočkuvienė ypač patenkinta Liudviko Gliebaus aktyvia veikla. Miestiečiai jį neseniai vėl išrinko seniūnaičiu ateinančių trejų metų kadencijai. Bendruomenė jį ir rekomendavo.
Trakų miesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas teigė, kad aktyvūs seniūnaičiai kaip ir bendruomenių pirmininkai neretai dalyvauja rajono tarybos posedžiuose, pateikia paklausimus, o apie priimtus nutarimus išsamiai informuoja gyventojus.
Atrodo rajono seniūnai įsitikino, kad padedant seniūnaičiams (kartu su bendruomenėmis) dirbti pasidarė lengviau. Tie bendro darbo rezultatai labai priklauso nuo seniūno noro ir sugebėjimo seniūnaičius įtraukti į bendrą veiklą. Manau, kad dar kai kurie seniūnai nori viską apglėbti patys, bet kartais ir nebespėja.
Yra ir neveiklių seniūnaičių, kuriuos „prastūmė“ partijos. Gyventojai neturėtų su tuo taikstytis – būtina juos keisti norinčiais ir galinčiais dirbti žmonių labui. Reikia nepamiršti, kad seniūnaičius renka tik tos seniūnaitijos gyventojai. Ir būtų dar vienas pastebėjimas – reikia daugiau viešumo. Jei seniūną žino visi, tai apie seniūnaičius toli gražu net ne visi yra ir girdėję, nors jie yra arčiausiai gyventojų. Nusistebėjimą ir juoką kelia ir patys seniūnaičių rinkimai, kai į susirinkimą ar pasirašyti apklausiant gyventojus ateina tik vienas kitas žmogus, geriausiu atveju – pora dešimčių. Kuriame anekdotus ar nurašome šiuos rinkimus? Gal pamatę rinkimų rezultus rajono vadovai turėtų paklausti – kodėl neparagino gyventojų? Juk tai jų pačių labui.
