Trakų miestas ir jo apylinkės kiekvienais metais pritraukia vis daugiau turistų. Žmonės čia atvyksta pasigrožėti ne tik istoriniais paminklais, bet ir pailsėti gamtos apsuptyje – miestą supa Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės, Akmenos, Gilušio ežerai, jame gausu žalumos. Be abejo, turistų skaičiaus didėjimas turi ir neigiamų padarinių – mieste gausėja atvykstančių automobilių, kurie teršia aplinką išmetamosiomis dujomis. Taip pat didele problema išlieka ir automobilių parkavimas, ypač švenčių ar renginių dienomis. Tai sukelia nepatogumų ir patiems Trakų gyventojams. Reikia pastebėti, kad ir gyventojai mažai prisideda prie miesto ekologijos – labai mažai naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai (saulė, vėjo ar geoterminė energija). Tai lemia kelios priežastys – tokie energetiniai sprendiniai yra brangūs, o gyventojai (ir įmonės/įstaigos) neturi pakankamai piniginių lėšų; trūksta informacijos apie tokių energetinių sprendinių panaudojimo galimybes; vis dar išlieka nepasitikėjimas šiais energijos šaltiniais. Visas šias problemas galima išspręsti šviečiant gyventojus, skiriant dalį lėšų, norintiems įsirengti alternatyvius energijos gavimo sprendinius. Sprendžiant aukščiau išvardintas problemas, būtų didinamas Trakų ekologiškumas. Naujausios technologijos leidžia kurti aplinką ir išteklius tausojančius įrenginius, prietaisus, efektyvesnę, mažiau aplinką teršiančią transporto sistemą, projektuoti socialiniu, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu efektyvesnius pastatus ir viešąsias erdves. Kuriant inovatyvius sprendimus užtikrinama aukštesnė kasdienio įmonių ir miesto gyventojų gyvenimo kokybė. Įgyvendinus bent dalį užsibrėžtų tikslų, Trakai galėtų tapti ekomiestu ir pavyzdžiu visai Lietuvai. Ekomiestų idėja yra pagrįsta siekiu į funkcionalią sistemą sujungti modernias technologijas ir natūralią aplinką. Ekomiestas – tai miestas, kuriame laikomasi ekologiškų principų siekiant išsaugoti sveiką aplinką. Ekomiestuose aukšta gyvenimo kokybė kuriama tausojant natūralius gamtos išteklius. Pagrindiniai išteklių apsaugos principai: • Maksimalus vietinių išteklių (saulės, vėjo, vandens energijos) naudojimas energijos gamybai; • Natūralių ekosistemų įtraukimas į miestų erdves, siekiant išsaugoti natūralią aplinką ir praturtinti viešąsias erdves; • Augmenijos puoselėjimas miesto erdvėse, siekiant kontroliuoti mikroklimatą (stabilizuoti temperatūrą ir drėgmę); • Bendruomeniškumo skatinimas kuriant socializacijai palankią aplinką; • Parama inovacijoms, leidžiančioms klestėti ir plėtotis kūrybiškumui, naujausioms technologijoms. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti keletą pasaulio miestų, kurie įgyvendino ar įgyvendina ekologinius sprendinius: • Vankuveris. Energijos gamybai plačiai panaudojama hidroenergija. Tokiu būdu sparčiai mažinamas teršalų išmetimas į aplinką. Iki 2020 m. į aplinką išskiriamo CO2 kiekį planuojama sumažinti 33 procentais. Visą miestą juosia modernus dviračių takų tinklas, kuriuo labai patogu ir paprasta keliauti. Miesto gyventojai aktyviai naudojasi šiuo tinklu važinėdami dviračiais, elektriniais motoroleriais. • Kuritiba. Ekologinių idėjų plėtra prasidėjo 1960 m. įrengus vieną pirmųjų pasaulyje didelio masto greitųjų autobusų sistemą ir 1980 m. išplėtojus pasaulyje pirmaujančią atliekų perdirbimo sistemą. Šiuo metu planuojama įrengti metro ir nutiesti dar 300 km dviračių takų. Pagrindiniai miesto privalumai – patogus ir išvystytas viešasis transportas, didelis parkas miesto centre ir ekologiški maisto produktai, kuriuos tiekia miesto ūkininkai. • Kopenhaga. Tai pats ekologiškiausias Europos miestas. Didžiajai miesto gyventojų daliai viešojo transporto stotelė yra arčiau nei už 350 metrų, taigi sistema yra puikiai išplėtota ir labai populiari. Taip pat daugiau nei 50 procentų žmonių nuolat važinėja dviračiais. Dėl minėtų priežasčių CO2 išmetimas į aplinką Kopenhagoje, įvertinus miesto dydį, yra labai žemas. Mieste įrengtas patogus dviračių takų tinklas, parkai, žaidimų aikštelės. Gyventojams yra įprasta rūšiuoti, kompostuoti atliekas, taupyti elektros ir šilumos energiją. • San Franciskas. Tai pats ekologiškiausias miestas Amerikoje. Atliekų perdirbimo norma yra viena aukščiausių pasaulyje ir siekia 77 procentus perdirbamų atliekų. Tam didelę įtaką turi valdžios reguliavimas ir nutarimai nurodantys, jog perdirbamos atliekos turi būti atskirtos iš bendro atliekų srauto. Daugelyje miesto rajonų yra įkurti ekologiški ūkininkų turgeliai, išplėtotas dviračių takų tinklas. • Keiptaunas. Miestas pasižymi energetiniu taupumu ir plačiu atsinaujinančios energijos panaudojimu. 2008 metais pradėta naudoti energija iš pirmosios komercinės vėjo jegainės šalyje ir iki 2020 metų numatoma pasiekti, jog 10 procentų viso reikiamo energijos kiekio bus pasigaminama panaudojant turimus pajėgumus. Keiptaune puikiai išvystytas dviračių takų tinklas, populiari vietos ūkininkų produkcija. Dauguma miesto gyventojų turi įsirengę saulės energijos sistemas ir savarankiškai augina daržoves, vaisius. Siekiant didinti Trakų ekologiškumą, galima būtų įgyvendinti šiuos veiksmus: • Trakų prieigose įrengti didelę ir modernią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje už nedidelį mokestį būtų saugomi miesto svečių automobiliai; • Riboti miesto svečių automobilių įvažiavimą į Trakus; • Šalia automobilių aikštelės įrengti dviračių, velomobilių ar kito ekologinio transporto (pavyzdžiui elektra varomų automobilių) nuomos punktus. Šias paslaugas galėtų teikti privatūs asmenys; • Išvystyti viešojo transporto tinklą – įsigyti autobusus varomus elektra ir/ar biodujomis. Galutinė tokių autobusų sustojimo aikštelė – naujoji automobilių stovėjimo aikštelė; • Įrengti ekologiškų turgelių vietas, kuriose būtų prekiaujama ekologiškais produktais; • Skatinti, šviesti ir motyvuoti gyventojus įsirengti alternatyvius energijos šaltinius; • Didinti miesto žaliąsias erdves; • Įrengti naujus dviračių takus (tai įmanoma, jie būtų sumažintas automobilių srautas mieste); • Visuomeninės paskirties pastatuose, statiniuose diegti naujausias energiją taupančias technologijas. Belieka tikėtis, jog įgyvendinus bent dalį iškeltų tikslų, Trakai taptų pačiu „žaliausiu“ miestu Lietuvoje, kuriame būtų gera gyventi gyventojams ir lankytis turistams. Algimantas Paliutis