Trakų pusiasalio pilies kieme jau septyniolikti metai vyksta “Archainių amatų stovykla”, kurią organizuoja Všį “Vilniaus puodžių cechas” ir amatininkų klubas „Dvaro meistrai“, bendradarbiaujant su Trakų istorijos muziejumi. Iki liepos 31 d. kiekvienas norintysis gali susipažinti su senaisiais amatais, pamatyti, kaip yra gaminama senovinė juvelyrika, apavas, keramikos dirbiniai.
Stovyklos koordinatorė Elena Aleksejeva pasakoja, jog pagrindinis šio renginio sumanytojas yra Dainius Strazdas, keramikos meistras, kuris iki šiol vadovauja projektui. Prie jo prisidėjo juvelyras Kazimieras Barišauskas. Pirmoji stovykla įvyko 1999 m., tačiau joje dalyvavo tik Vilniaus dailės akademijos keramikos antro kurso, VU archeologijos kurso (vad. Albinas Kuncevičius) bei juvelyrikos studentai iš Telšių. Tada stovykla buvo skirta praktiškai įtvirtinti per paskaitas įgautus gebėjimus. Po kurio laiko nuspręsta leisti šiame renginyje dalyvauti visiems ir į programą įtraukti daugiau amatų mokymų programų. Taip jau septintą kartą kiekvienas gali atvykti ir sužinoti, kaip dirbo protėviai. E. Aleksejevą džiugina tai, jog jos vadovaujamas renginys sulaukia ir užsieniečių dėmesio – iš 15 šiemet dalyvaujančių žmonių, 7 iš jų – svečiai iš Sankt Peterburgo (Rusija), iš jų 3 – valstybinio Ermitažo muziejaus darbuotojai. Praeitais metais stovykla sulaukė ir entuziastų iš Japonijos, JAV.
Pasak vadovės, “Archainių amatų stovyklos” dalyvių skaičius nuolat kinta, kadangi yra norinčiųjų susipažinti tik su konkrečiu amatu, taip pat ne visi turi pakankamai laiko pasilikti Trakuose dviem savaitėms. Dažniausiai stovykloje dalyvauja iki 20 žmonių, nors jos rekordas – 40 dalyvių. Dalyvaujantys gyvena pusiasalio pilies kieme esančiuose bokštuose, taip atsiribodami nuo jiems įprastos aplinkos.
Všį “Vilniaus puodžių cechas” dirbanti keramikos meistrė Laura Sodeikaitė sako, jog pirmą kartą į stovyklą atvyko prieš dešimt metų, kai studijavo keramiką VDA. Prieš kelerius metus ji amato pradėjo mokyti kitus ir nuo tada yra nuolatinė stovyklos dalyvė. L. Sodeikaitė sakė besidžiaugianti, jog keramika sulaukia daug lankytojų dėmesio, nors šis amatas nėra vienas lengviausių ir reikalauja kantrybės. “Pagaminti senovines vilnones šlepetes užtenka vienos dienos, o geras keramikos dirbinys reikalauja daugiau laiko – būtina ne tik nulipdyti, bet ir išdžiovinti molinį indą.” - sakė keramikos meistrė. Jos manymu, stovykla gyvuos dar ilgai, kadangi turima daug idėjų. Nors amatai tokie patys, tačiau visada į juos galima pažvelgti kitaip, sugalvoti ką nors nauja.
Vilnos vėlimo amatą pristato meistrė Brigita Rakauskienė. Ji amatų stovykloje antrą kartą iš eilės, nors velia nuo 2008 m. Šiais metais B. Rakauskienė kartu su projekto dalyviais ketina pagaminti 16 porų veltinio šlepečių. Apavas gaminamas “šlapiuoju” būdu – natūrali vilna veliama naudojant tik rankų darbo muilą ir vandenį. Pats gaminimo procesas, pasak meistrės, nėra sunkus – svarbiausia tinkamai padaryti padą. “Archainių amatų stovykla” B. Rakauskienei – visų pirma patirtis. Perduodama išmintį, meistrė mokosi pati – matydama, kaip sekasi dirbti mokiniams, ji gali spręsti, ar mokyme būtina ką nors keisti, kodėl vienam pavyksta savo darbą baigti greičiau, kitam ne. Meistrė prisipažino, jog jai yra labai smagu dirbti su kitais, todėl tikisi, jog ir kitais metais galės dalintis savo išmintimi.
Gerų žodžių projektui negailėjo ir viena jo dalyvių Eglė. Ji, panašiai, kaip ir L. Sodeikaitė, pirmą kartą atvyko prieš 10 metų. Tuometinę keramikos studentę stovykla sužavėjo ir nuo tada kiekvienais metais ji atvyksta į Trakus. Pasak Eglės, viena iš projekto išskirtinių savybių – galimybė komunikuoti vieni su kitais. Amatininkai neužsidaro tarp keturių sienų, o dalinasi savo išmintimi. Kaip vieną didžiausių stovyklos privalumų dalyvė įvardina vietos pasirinkimą – dirbti gamtos apsuptyje, pasak Eglės, yra puiku. Senovinė Trakų pusiasalio pilies kiemo aplinka suteikia šarmo. “Man labai patinka dirbti šioje stovykloje, džiaugiuosi, jog esu čia”, - prisipažino ilgametė dalyvė.
Evelina Knutovič
Trakų pusiasalio pilies kieme jau septyniolikti metai vyksta “Archainių amatų stovykla”, kurią organizuoja Všį “Vilniaus puodžių cechas” ir amatininkų klubas „Dvaro meistrai“, bendradarbiaujant su Trakų istorijos muziejumi. Iki liepos 31 d. kiekvienas norintysis gali susipažinti su senaisiais amatais, pamatyti, kaip yra gaminama senovinė juvelyrika, apavas, keramikos dirbiniai.
Stovyklos koordinatorė Elena Aleksejeva pasakoja, jog pagrindinis šio renginio sumanytojas yra Dainius Strazdas, keramikos meistras, kuris iki šiol vadovauja projektui. Prie jo prisidėjo juvelyras Kazimieras Barišauskas. Pirmoji stovykla įvyko 1999 m., tačiau joje dalyvavo tik Vilniaus dailės akademijos keramikos antro kurso, VU archeologijos kurso (vad. Albinas Kuncevičius) bei juvelyrikos studentai iš Telšių. Tada stovykla buvo skirta praktiškai įtvirtinti per paskaitas įgautus gebėjimus. Po kurio laiko nuspręsta leisti šiame renginyje dalyvauti visiems ir į programą įtraukti daugiau amatų mokymų programų. Taip jau septintą kartą kiekvienas gali atvykti ir sužinoti, kaip dirbo protėviai. E. Aleksejevą džiugina tai, jog jos vadovaujamas renginys sulaukia ir užsieniečių dėmesio – iš 15 šiemet dalyvaujančių žmonių, 7 iš jų – svečiai iš Sankt Peterburgo (Rusija), iš jų 3 – valstybinio Ermitažo muziejaus darbuotojai. Praeitais metais stovykla sulaukė ir entuziastų iš Japonijos, JAV.
Pasak vadovės, “Archainių amatų stovyklos” dalyvių skaičius nuolat kinta, kadangi yra norinčiųjų susipažinti tik su konkrečiu amatu, taip pat ne visi turi pakankamai laiko pasilikti Trakuose dviem savaitėms. Dažniausiai stovykloje dalyvauja iki 20 žmonių, nors jos rekordas – 40 dalyvių. Dalyvaujantys gyvena pusiasalio pilies kieme esančiuose bokštuose, taip atsiribodami nuo jiems įprastos aplinkos.
Všį “Vilniaus puodžių cechas” dirbanti keramikos meistrė Laura Sodeikaitė sako, jog pirmą kartą į stovyklą atvyko prieš dešimt metų, kai studijavo keramiką VDA. Prieš kelerius metus ji amato pradėjo mokyti kitus ir nuo tada yra nuolatinė stovyklos dalyvė. L. Sodeikaitė sakė besidžiaugianti, jog keramika sulaukia daug lankytojų dėmesio, nors šis amatas nėra vienas lengviausių ir reikalauja kantrybės. “Pagaminti senovines vilnones šlepetes užtenka vienos dienos, o geras keramikos dirbinys reikalauja daugiau laiko – būtina ne tik nulipdyti, bet ir išdžiovinti molinį indą.” - sakė keramikos meistrė. Jos manymu, stovykla gyvuos dar ilgai, kadangi turima daug idėjų. Nors amatai tokie patys, tačiau visada į juos galima pažvelgti kitaip, sugalvoti ką nors nauja.
Vilnos vėlimo amatą pristato meistrė Brigita Rakauskienė. Ji amatų stovykloje antrą kartą iš eilės, nors velia nuo 2008 m. Šiais metais B. Rakauskienė kartu su projekto dalyviais ketina pagaminti 16 porų veltinio šlepečių. Apavas gaminamas “šlapiuoju” būdu – natūrali vilna veliama naudojant tik rankų darbo muilą ir vandenį. Pats gaminimo procesas, pasak meistrės, nėra sunkus – svarbiausia tinkamai padaryti padą. “Archainių amatų stovykla” B. Rakauskienei – visų pirma patirtis. Perduodama išmintį, meistrė mokosi pati – matydama, kaip sekasi dirbti mokiniams, ji gali spręsti, ar mokyme būtina ką nors keisti, kodėl vienam pavyksta savo darbą baigti greičiau, kitam ne. Meistrė prisipažino, jog jai yra labai smagu dirbti su kitais, todėl tikisi, jog ir kitais metais galės dalintis savo išmintimi.
Gerų žodžių projektui negailėjo ir viena jo dalyvių Eglė. Ji, panašiai, kaip ir L. Sodeikaitė, pirmą kartą atvyko prieš 10 metų. Tuometinę keramikos studentę stovykla sužavėjo ir nuo tada kiekvienais metais ji atvyksta į Trakus. Pasak Eglės, viena iš projekto išskirtinių savybių – galimybė komunikuoti vieni su kitais. Amatininkai neužsidaro tarp keturių sienų, o dalinasi savo išmintimi. Kaip vieną didžiausių stovyklos privalumų dalyvė įvardina vietos pasirinkimą – dirbti gamtos apsuptyje, pasak Eglės, yra puiku. Senovinė Trakų pusiasalio pilies kiemo aplinka suteikia šarmo. “Man labai patinka dirbti šioje stovykloje, džiaugiuosi, jog esu čia”, - prisipažino ilgametė dalyvė.
Evelina Knutovič
