Šie mokslo metai Trakų rajoną apdovanojo 11 šimtukų (net 9 atiteko Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientams). Tris iš jų pelnė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Ernesta Lenkauskaitė (lietuvių kalba ir literatūra - 100 (mokytoja S. Misevičienė), anglų kalba - 100 (mokytoja D.Valikonienė), biologija – 100 (mokytoja L.Krinickienė). Abiturientė Ernesta liepos 31 dieną buvo pakviesta į šalies abiturientų, bakalaureatų, profesinio mokymo įstaigų absolventų pagerbimo šventę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Šią šventę iniciavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Trumpas interviu su Ernesta:
Koks jausmas apėmė sužinojus, jog net trijų egzaminų įvertinimai – 100 balų?
Emocijų, kurios mane aplankė pamačius net tris šimtukus, neįmanoma apsakyti žodžiais. Jaučiausi beprotiškai laiminga ir dar ilgą laiką negalėjau tuo patikėti. Nesitikėjau tokių rezultatų. Didelį džiaugsmą teikė ir supratimas, kad tokie puikūs rezultatas yra didžiulis žingsnis mano svajonių studijų link.
Kaip manai, tai – sėkmės dalykas ar kryptingo ir nuoseklaus darbo rezultatas?
Manau, jog mano trys šimtukai tikrai yra kryptingo nuoseklaus kelerių metų darbo ,,vaisiai“. Tikslingai mokiausi tiek mokykloje per pamokas, tiek namuose, kartodama ar ieškodama papildomos informacijos. Mokslai buvo mano prioritetas, dėl jų dažnai tekdavo paaukoti ir dalį laisvalaikio bei miego. Žinoma, nereikia atmesti ir sėkmės faktoriaus. Prieš egzaminus, iš kurių gavau 100 balų įvertinimus, taip pat buvau nusiteikusi pakankamai pozityviai, jaučiausi užtikrintai. Tai taip pat prisidėjo prie mano rezultatų.
Kokie yra trys svarbiausi tavo charakterio bruožai, padėję siekti rezultatų?
Vienas iš tokių bruožų – pastovumas. Aštuntos klasės pabaigoje aš nusprendžiau, jog studijuosiu mediciną. Ši mano svajonė per visus likusius 4 mokslo metus išliko pastovi, niekada nemąsčiau, jog galėčiau studijuoti kažką kitą. Dėl šio pastovumo žinojau, kokiems dalykams reikia skirti didžiausią dėmesį, ir tą kryptingai dariau. Kitas bruožas – atsakingumas. Besiruošdama egzaminams kiekvieną dieną išsikeldavau tikslą, ką turiu pakartoti, prisiminti, peržiūrėti. Jei to nepadarydavau, viduje pradėdavo graužti ,,kirminas“, kuris versdavo mane pabaigti tai, ką pradėjau, net jeigu tuo metu buvo vėlyva naktis. Na, o trečiasis bruožas - tai smalsumas. Turėdama laiko domėjausi man reikalingais dalykais papildomai, kilus klausimui nenurimdavau, kol nerasdavau atsakymo į jį.
Mokykla tavo gyvenime. Kiek ji tau padėjo siekti savo svajonės ir puikių rezultatų?
Mokyklos indėlis į mano pasiekimus yra didžiulis. Visų pirma, mokykla padėjo pagrindus mano meilei mokslui. Man patinka mokytis, tai
nėra kažkokia prievolė ar per prievartą daromas dalykas. Be šios meilės būtų buvę sunku tinkamai pasiruošti egzaminams. Reikia nepamiršti ir mokytojų. Būtent jie suteikė reikalingų žinių, kantriai atsakinėjo net į keisčiausius mano klausimus, nevertė jaustis blogai, jei kartais suklysdavau ar ką nors pamiršdavau. Mokytojų patarimais naudojausi ir egzaminų metu. Ir, žinoma, svarbiausia, jog mokytojai tikėjo manimi net tada, kai pati savimi abejodavau. Tai įkvėpė pasitikėjimą savimi ir padėjo siekti aukštų rezultatų.
Ar didelę įtaką tavo pasiekimams padarė artimieji?
Mano tėvų palaikymas, supratingumas tikrai stipriai prisidėjo prie puikių rezultatų. Artėjant egzaminų sesijai tėvai labiausiai man padėdavo netrukdydami – kai ruošdavausi, namuose įsivyraudavo mirtina tyla. Tėvai stengdavosi garsiai nesikalbėti, o dažnai palikdavo mane vieną namuose. Ši ramybė padėjo man susikaupti. Aš esu dėkinga savo tėvams už tokį supratingumą, už begalinę meilę man, už tai, kad džiaugdavosi net mažiausiu mano pasiekimu. Man pasisekė, jog turiu tokius tėvelius.
Papasakok apie savo pomėgius. Gal turi kokį išskirtinį hobį?
Mano pomėgiai nėra labai išskirtiniai. Mėgstu skaityti knygas. Mane ypač žavi rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio kūryba. Man patinka šio kūrėjo rašymo stilius, žaviuosi jo gebėjimu sukurti prieštaringus, bet kartu ir patrauklius veikėjus. Mane ypač žavi tai, kad nors Dostojevskis rašė prieš maždaug pusantro šimto metų, didžioji dalis jo kūriniuose plėtojamų temų yra aktualios ir šiais laikais. Šiuo metu skaitau jo romaną ,,Jaunuolis“.
Taip pat mėgstu leisti laiką kačių apsuptyje, kadangi jų turiu ne vieną ir ne dvi. Murklės padeda man atsipalaiduoti.
Kokie tavo ateities planai?
Artimiausi mano ateities planai – medicinos studijos Vilniaus universitete. Nekantraudama laukiu studijų pradžios ir norėčiau, kad laikas iki rugsėjo mėnesio prabėgtų kuo greičiau! Kalbant apie tolimesnę ateitį, norėčiau tapti psichiatre. Psichinė sveikata yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Deja, nors pamažu stereotipai apie psichinės sveikatos problemų turinčius žmones nyksta, didžioji dalis visuomenės vis dar to nesuvokia. Daugeliui atrodo, kad, pavyzdžiui, depresija yra ne rimta liga, bet tiesiog blogos nuotaikos antplūdis,kad pasijuokus, pasilinksminus tai lengvai praeis. Norėčiau ne tik padėti sergantiems žmonėms, bet ir prisidėti prie greitesnės visuomenės požiūrio kaitos. Aišku, kol tapsiu psichiatre, praeis dar daug metų. Kol kas stengiuosi susikoncentruoti ties artima ateitimi.
Ką patartum būsimiems abiturientams?
Mano didžiausias patarimas abiturientams – rasti laiko poilsiui. Žinau, toks patarimas, kai ant nosies egzaminai ir galvoje tik pasiruošimas jiems, skamba juokingai, bet jis tikrai naudingas. Pailsėjus lengviau susikaupti, aiškiau suvokiama ir įsimenama informacija.
Ernestą kalbino SIGITA MISEVIČIENĖ,
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir abiturientės klasės vadovė
Šie mokslo metai Trakų rajoną apdovanojo 11 šimtukų (net 9 atiteko Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientams). Tris iš jų pelnė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Ernesta Lenkauskaitė (lietuvių kalba ir literatūra - 100 (mokytoja S. Misevičienė), anglų kalba - 100 (mokytoja D.Valikonienė), biologija – 100 (mokytoja L.Krinickienė). Abiturientė Ernesta liepos 31 dieną buvo pakviesta į šalies abiturientų, bakalaureatų, profesinio mokymo įstaigų absolventų pagerbimo šventę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Šią šventę iniciavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Trumpas interviu su Ernesta:
Koks jausmas apėmė sužinojus, jog net trijų egzaminų įvertinimai – 100 balų?
Emocijų, kurios mane aplankė pamačius net tris šimtukus, neįmanoma apsakyti žodžiais. Jaučiausi beprotiškai laiminga ir dar ilgą laiką negalėjau tuo patikėti. Nesitikėjau tokių rezultatų. Didelį džiaugsmą teikė ir supratimas, kad tokie puikūs rezultatas yra didžiulis žingsnis mano svajonių studijų link.
Kaip manai, tai – sėkmės dalykas ar kryptingo ir nuoseklaus darbo rezultatas?
Manau, jog mano trys šimtukai tikrai yra kryptingo nuoseklaus kelerių metų darbo ,,vaisiai“. Tikslingai mokiausi tiek mokykloje per pamokas, tiek namuose, kartodama ar ieškodama papildomos informacijos. Mokslai buvo mano prioritetas, dėl jų dažnai tekdavo paaukoti ir dalį laisvalaikio bei miego. Žinoma, nereikia atmesti ir sėkmės faktoriaus. Prieš egzaminus, iš kurių gavau 100 balų įvertinimus, taip pat buvau nusiteikusi pakankamai pozityviai, jaučiausi užtikrintai. Tai taip pat prisidėjo prie mano rezultatų.
Kokie yra trys svarbiausi tavo charakterio bruožai, padėję siekti rezultatų?
Vienas iš tokių bruožų – pastovumas. Aštuntos klasės pabaigoje aš nusprendžiau, jog studijuosiu mediciną. Ši mano svajonė per visus likusius 4 mokslo metus išliko pastovi, niekada nemąsčiau, jog galėčiau studijuoti kažką kitą. Dėl šio pastovumo žinojau, kokiems dalykams reikia skirti didžiausią dėmesį, ir tą kryptingai dariau. Kitas bruožas – atsakingumas. Besiruošdama egzaminams kiekvieną dieną išsikeldavau tikslą, ką turiu pakartoti, prisiminti, peržiūrėti. Jei to nepadarydavau, viduje pradėdavo graužti ,,kirminas“, kuris versdavo mane pabaigti tai, ką pradėjau, net jeigu tuo metu buvo vėlyva naktis. Na, o trečiasis bruožas - tai smalsumas. Turėdama laiko domėjausi man reikalingais dalykais papildomai, kilus klausimui nenurimdavau, kol nerasdavau atsakymo į jį.
Mokykla tavo gyvenime. Kiek ji tau padėjo siekti savo svajonės ir puikių rezultatų?
Mokyklos indėlis į mano pasiekimus yra didžiulis. Visų pirma, mokykla padėjo pagrindus mano meilei mokslui. Man patinka mokytis, tai
nėra kažkokia prievolė ar per prievartą daromas dalykas. Be šios meilės būtų buvę sunku tinkamai pasiruošti egzaminams. Reikia nepamiršti ir mokytojų. Būtent jie suteikė reikalingų žinių, kantriai atsakinėjo net į keisčiausius mano klausimus, nevertė jaustis blogai, jei kartais suklysdavau ar ką nors pamiršdavau. Mokytojų patarimais naudojausi ir egzaminų metu. Ir, žinoma, svarbiausia, jog mokytojai tikėjo manimi net tada, kai pati savimi abejodavau. Tai įkvėpė pasitikėjimą savimi ir padėjo siekti aukštų rezultatų.
Ar didelę įtaką tavo pasiekimams padarė artimieji?
Mano tėvų palaikymas, supratingumas tikrai stipriai prisidėjo prie puikių rezultatų. Artėjant egzaminų sesijai tėvai labiausiai man padėdavo netrukdydami – kai ruošdavausi, namuose įsivyraudavo mirtina tyla. Tėvai stengdavosi garsiai nesikalbėti, o dažnai palikdavo mane vieną namuose. Ši ramybė padėjo man susikaupti. Aš esu dėkinga savo tėvams už tokį supratingumą, už begalinę meilę man, už tai, kad džiaugdavosi net mažiausiu mano pasiekimu. Man pasisekė, jog turiu tokius tėvelius.
Papasakok apie savo pomėgius. Gal turi kokį išskirtinį hobį?
Mano pomėgiai nėra labai išskirtiniai. Mėgstu skaityti knygas. Mane ypač žavi rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio kūryba. Man patinka šio kūrėjo rašymo stilius, žaviuosi jo gebėjimu sukurti prieštaringus, bet kartu ir patrauklius veikėjus. Mane ypač žavi tai, kad nors Dostojevskis rašė prieš maždaug pusantro šimto metų, didžioji dalis jo kūriniuose plėtojamų temų yra aktualios ir šiais laikais. Šiuo metu skaitau jo romaną ,,Jaunuolis“.
Taip pat mėgstu leisti laiką kačių apsuptyje, kadangi jų turiu ne vieną ir ne dvi. Murklės padeda man atsipalaiduoti.
Kokie tavo ateities planai?
Artimiausi mano ateities planai – medicinos studijos Vilniaus universitete. Nekantraudama laukiu studijų pradžios ir norėčiau, kad laikas iki rugsėjo mėnesio prabėgtų kuo greičiau! Kalbant apie tolimesnę ateitį, norėčiau tapti psichiatre. Psichinė sveikata yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Deja, nors pamažu stereotipai apie psichinės sveikatos problemų turinčius žmones nyksta, didžioji dalis visuomenės vis dar to nesuvokia. Daugeliui atrodo, kad, pavyzdžiui, depresija yra ne rimta liga, bet tiesiog blogos nuotaikos antplūdis,kad pasijuokus, pasilinksminus tai lengvai praeis. Norėčiau ne tik padėti sergantiems žmonėms, bet ir prisidėti prie greitesnės visuomenės požiūrio kaitos. Aišku, kol tapsiu psichiatre, praeis dar daug metų. Kol kas stengiuosi susikoncentruoti ties artima ateitimi.
Ką patartum būsimiems abiturientams?
Mano didžiausias patarimas abiturientams – rasti laiko poilsiui. Žinau, toks patarimas, kai ant nosies egzaminai ir galvoje tik pasiruošimas jiems, skamba juokingai, bet jis tikrai naudingas. Pailsėjus lengviau susikaupti, aiškiau suvokiama ir įsimenama informacija.
Ernestą kalbino SIGITA MISEVIČIENĖ,
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir abiturientės klasės vadovė
