
Aukštadvario regioninis parkas suorganizavo pažintinę ekskursiją parko savanoriams, dirbusiems vasaros sezono metu Lankytojų centre bei teritorijoje, kartu taip pat keliavo Aukštadvario ir Semeliškių girininkijų darbuotojai, Aukštadvario bibliotekos vedėja - pagalbininkai svarbiuose darbuose.
Pirmiausiai buvo aplankytas VDU Kauno botanikos sodas, įkurtas 1923 metais. Čia veikia du skyriai ekspozicijų ir kolekcijų - mokslo. Mokslo skyriuje yra dendrologijos, vaistinių, fitoekologijos, pomologijos augalų grupės. Sode auga 8653 augalų rūšys. Sodas užima 62,5 ha teritoriją, Aukštosios Fredos dvare, kuris jau XIX a priklausė grafui Jozefui Godlevskiui. Ekskursiją vedė specialistė Edit Braun, einant mus pasitiko japoninis puošmedis, sodintas 1928 metais, vadinamas saldainių medžiu, nes lapai tarsi pinigėliai, kvepia šokoladu. Visi stabtelėjome prie didžiulės kanadinės tuopos, sodintos prieš pirmąjį pasaulinį karą, nes ji vis dar stipri, stebina lankytojus savo dydžiu. Nors jau spalio dešimtoji, tačiau dar vilnijo jurginų spalvos, kurių čia auga 1200 veislių. Sodas didžiuojasi 48 lietuviškomis bei 200 kitose šalyse išvestomis veislėmis. Savo vystančiais žiedais dar stebino rožės, pamatėme pačias seniausias pirmaprades Anglijos, Prancūzijos dvarų veisles, sužinojome, kad auga čia ir garsi Damasko rožė.
Pasigrožėjome sekvoja, sodinta 1949 metais (rūšis atrasta Kinijoje), tulpmedžiu iš Veliuonos parko, pasodintu 1950 metais, ginkmedžiu, kurį dovanojo sodui Raudondvario karališkoji draugija. Pačioje seniausioje Lietuvos oranžerijoje, auga vyriausias čia augalas - valgomasis dionas arba kiaušvis, kuriam apie 120-140 metų, atvežtas iš Rietavo dvaro, apie 1930 metus. Ekskursijos vadovė parodė ir kitus egzotiškus augalus, pavyzdžiui didyjį amorfofalą, arba lavongėlę, kuri pražys tik sausio mėnesį, melionmedį, bengalinį fikusą, drambliakoję juką, milžinišką bananą, vedantį vaisius. Pamatėme vieną seniausiųjų augalų žemėje, dinozaurų amžininkę – volemiją, kurios nedaug egzempliorių auga Australijoje. Susidomėję apžiūrėjome kaktusų kolekciją, agavas, indėnų šamanų kaktusą – kvaitulinį echinopsį.
[caption id="attachment_25117" align="aligncenter" width="482"]
Dubravos pažintiniame take[/caption]
Vadovė Edita mielai pristatė savo prižiūrimą egzotiškų drugių kolekciją. Po ekskursijos visiems koncertavo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ choras „Ainiai“, vadovaujamas Mindaugo Šikšniaus. Visi klausėmės patriotinių dainų. Po koncerto aplankėme Kauno marių regioninio parko Lankytojų centro ekspoziciją „Nemuno virsmas mariomis“. Kultūrologė Ramunė Mijkitiejeva įdomiai pasakojo Mariomis užlietų kaimų istorijas.
Išvykę į gamtą ėjome Arlaviškių pažintiniu taku, žavėjomės gamtos grožiu nuo Nemuno krantų, gaivinomės vėjo nešamu kadagių kvapu. Sužinojome, kad teritorijoje auga gražuolis gauruotasis gvazdikas, lankosi retieji paukščiai. Pernai šis takas buvo išrinktas gražiausiu Lietuvoje. Trumpai pasižvalgę ant Ronakalnio, kur pasak legendos kryžiuočiai nukankino karžygį, leidomės į Dubravos rezervinę apyrubę. Čia įrengtas pažintinis takas, keliauti smagu, galima pamatyti aukštapelkei būdingus augalus, išgirsti čia gyvenančių paukščių balsus.
Padėkoję vadovei Ramunei leidomės namo besidžiaugdami aplankę puikius Lietuvos kampelius. Buvimas gamtoje ne vien pakelia nuotaiką, tausoja sveikatą, bet padeda kaupti žinias visą gyvenimą.
RITA BALSEVIČIŪTĖ,
Aukštadvario regioninio parko vyr. specialistė
