Atėjus ir atsnigus žiemai, gruodžio 9 d. Aukštadvario Šv. Domininko namuose vyko Lietuvos Valstybės šimtmečiui skirtas renginys „Liackių giminės atmintis Lietuvos istorijoje“, per kurį po daugelio metų buvo naujai pažvelgta į praeities įvykius. Renginį organizavo Aukštadvario regioninio parko direkcija, talkino Šv. Domininko namai bei Trakų kultūros skyriaus Aukštadvario filialas, Aukštadvario senjorų asociacija, Želkūnų, Užuguosčio bendruomenės. Garsi Liackių giminė žinoma Europos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką Aukštadvario miestelio raidoje.
Per renginį prisiminėme Teodoro Liackio, mirusio 1616 metais – vieno iš Salaspilio mūšio ir Livonijos karo vadų, 400-ąsias mirties metines; 370-ąsias Jono Alfonso Liackio, mirusio 1646 metais – Chotino karo prieš Osmanų imperiją karo vadų, mirties metines; taip pat 350-ąsias Petro Kazimiero Liackio, mirusio 1666 metais, Trakų pakamorės, karvedžio, dalyvavusio kare su švedais Lietuvoje ir Žemaitijoje, mirties metines. Teodoras Liackis garsėjo savo sąžininga tarnyste karalystei ginklu ir širdimi. Negailėdamas savo pinigų nei sveikatos, samdė jaunuolius juos apmokydavęs ir sutelkdavęs galingus husarų pulkus, garsėjančius karo menu visoje Europoje. Net dvidešimt metų garsėjo tarnyba Tėvynei ir ištikimybe karaliui. Pasižymėjęs kovose su švedais prie Valmieros, Tartu, Dinamiundės, Talino, Kokenhauzo. Už drąsą buvo renkamas Lietuvos tribunolo ar Seimo nariu. Salaspilio mūšyje, kuris įtrauktas į pasaulio karybos istoriją, Teodoras Liackis dar kartą pagarsėjo kaip bebaimis karo vadas. Mūšiui vadovavęs Karolis Chodkevičius rezerve laikęs Teodoro husarų divizioną, sekė mūšio eigą. Lemiamu momentu triuškinančia jėga įsiveržę husarai, mūšio įkarštyje tarp priešų sukėlė baisią paniką. Švedai pradėjo trauktis. Teodoras, net du kartus sužeistas, nenukrito nuo žirgo, bet dar dvi mylias persekiojo priešą. Taip buvo pasiekta pergalė prieš kelis kartus didesnę švedų kariuomenę, buvo apgintas Rygos miestas. Ši garsi pergalė buvo pasiekta vos per 20 minučių. Teodoras Liackis buvo gerbiamas kariuomenės metraštininkas, žinomas kaip karalių Stepono Batoro ir Žygimanto III patikėtinis.
Jonas Alfonsas Liackis, Teodoro sūnus, karvedys, pagarsėjęs visoje Europoje, etmono Karolio Chodkevičiaus patikėtinis. Su kitais garsiais karo vadais petys petin kovojęs prieš turkų Osmanų imperiją. Chotino mūšis, vykęs 1621 metų rudenį, buvo žutbūtinis karas dėl vidurio Europos. Abiejų Tautų Respublika šiame žūtbūtiniame ir pačiame sunkiausiame mūšyje neteko apie 14 tūkstančių kovotojų, priešų armija – 42 tūkstančių karių. Jonas Alfonsas Liackis kovėsi prie Smolensko su rusėnais, Livonijoje ir Prūsijoje – su švedais. Kovose ne kartą rizikavo savo gyvybe. Jaunystės metus karvedys praleido Lenkijos – Lietuvos valstybės valdovo Zigmanto Vazos dvare. Čia mokėsi gerų manierų ir karo meno. Dėl Jono Alfonsas Liackio Aukštadvaris gavo miesto teises, buvo pastatytas Dominikonų vienuolynas. J. A. Liackis palaidotas Aukštadvaryje giminės mauzoliejuje, šalia savo tėvų.
Dvaras ir miestelis atiteko sūnui Petrui Kazimierui. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad jis ėjo Trakų pakamorės, Rodūnės seniūno pareigas, priklausė Žemaičių žemės teisėjų kolegijai. Petrui Kazimierui Liackiui priskiriama knygos „Gratulatio honoris Christoph. Chodkiewicz“, išleistos Vilniuje 1642 m., autorystė.
Šv. Domininko namų koplyčioje Šv. Mišias aukojo monsinjoras Vytautas Sudavičius. Per renginį buvo skaitomi istorikų Vydo Narvydo ir Ritos Balsevičiūtės pranešimai. Padėkos žodį tarė Liackių giminės palikuonė Brigita Liackaitė-Budrikienė. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, vadovaujamas Laimos Purlienės, visus žavėjo karinių – istorinių dainų repertuaru.
Po koncerto žmonės dalijosi prisiminimais, vaišinosi žolelių arbata. Renginys sulaukė nemažo vietinių bendruomenių palaikymo, atvykę geneologų draugijos nariai bei kiti svečiai domėjosi Aukštadvario kultūriniu paveldu. Šis renginys tai istorijos pamoka, primenantis, kad istorija yra žmonių mokytoja.
RITA BALSEVIČIŪTĖ,
Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
Atėjus ir atsnigus žiemai, gruodžio 9 d. Aukštadvario Šv. Domininko namuose vyko Lietuvos Valstybės šimtmečiui skirtas renginys „Liackių giminės atmintis Lietuvos istorijoje“, per kurį po daugelio metų buvo naujai pažvelgta į praeities įvykius. Renginį organizavo Aukštadvario regioninio parko direkcija, talkino Šv. Domininko namai bei Trakų kultūros skyriaus Aukštadvario filialas, Aukštadvario senjorų asociacija, Želkūnų, Užuguosčio bendruomenės. Garsi Liackių giminė žinoma Europos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką Aukštadvario miestelio raidoje.
Per renginį prisiminėme Teodoro Liackio, mirusio 1616 metais – vieno iš Salaspilio mūšio ir Livonijos karo vadų, 400-ąsias mirties metines; 370-ąsias Jono Alfonso Liackio, mirusio 1646 metais – Chotino karo prieš Osmanų imperiją karo vadų, mirties metines; taip pat 350-ąsias Petro Kazimiero Liackio, mirusio 1666 metais, Trakų pakamorės, karvedžio, dalyvavusio kare su švedais Lietuvoje ir Žemaitijoje, mirties metines. Teodoras Liackis garsėjo savo sąžininga tarnyste karalystei ginklu ir širdimi. Negailėdamas savo pinigų nei sveikatos, samdė jaunuolius juos apmokydavęs ir sutelkdavęs galingus husarų pulkus, garsėjančius karo menu visoje Europoje. Net dvidešimt metų garsėjo tarnyba Tėvynei ir ištikimybe karaliui. Pasižymėjęs kovose su švedais prie Valmieros, Tartu, Dinamiundės, Talino, Kokenhauzo. Už drąsą buvo renkamas Lietuvos tribunolo ar Seimo nariu. Salaspilio mūšyje, kuris įtrauktas į pasaulio karybos istoriją, Teodoras Liackis dar kartą pagarsėjo kaip bebaimis karo vadas. Mūšiui vadovavęs Karolis Chodkevičius rezerve laikęs Teodoro husarų divizioną, sekė mūšio eigą. Lemiamu momentu triuškinančia jėga įsiveržę husarai, mūšio įkarštyje tarp priešų sukėlė baisią paniką. Švedai pradėjo trauktis. Teodoras, net du kartus sužeistas, nenukrito nuo žirgo, bet dar dvi mylias persekiojo priešą. Taip buvo pasiekta pergalė prieš kelis kartus didesnę švedų kariuomenę, buvo apgintas Rygos miestas. Ši garsi pergalė buvo pasiekta vos per 20 minučių. Teodoras Liackis buvo gerbiamas kariuomenės metraštininkas, žinomas kaip karalių Stepono Batoro ir Žygimanto III patikėtinis.
Jonas Alfonsas Liackis, Teodoro sūnus, karvedys, pagarsėjęs visoje Europoje, etmono Karolio Chodkevičiaus patikėtinis. Su kitais garsiais karo vadais petys petin kovojęs prieš turkų Osmanų imperiją. Chotino mūšis, vykęs 1621 metų rudenį, buvo žutbūtinis karas dėl vidurio Europos. Abiejų Tautų Respublika šiame žūtbūtiniame ir pačiame sunkiausiame mūšyje neteko apie 14 tūkstančių kovotojų, priešų armija – 42 tūkstančių karių. Jonas Alfonsas Liackis kovėsi prie Smolensko su rusėnais, Livonijoje ir Prūsijoje – su švedais. Kovose ne kartą rizikavo savo gyvybe. Jaunystės metus karvedys praleido Lenkijos – Lietuvos valstybės valdovo Zigmanto Vazos dvare. Čia mokėsi gerų manierų ir karo meno. Dėl Jono Alfonsas Liackio Aukštadvaris gavo miesto teises, buvo pastatytas Dominikonų vienuolynas. J. A. Liackis palaidotas Aukštadvaryje giminės mauzoliejuje, šalia savo tėvų.
Dvaras ir miestelis atiteko sūnui Petrui Kazimierui. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad jis ėjo Trakų pakamorės, Rodūnės seniūno pareigas, priklausė Žemaičių žemės teisėjų kolegijai. Petrui Kazimierui Liackiui priskiriama knygos „Gratulatio honoris Christoph. Chodkiewicz“, išleistos Vilniuje 1642 m., autorystė.
Šv. Domininko namų koplyčioje Šv. Mišias aukojo monsinjoras Vytautas Sudavičius. Per renginį buvo skaitomi istorikų Vydo Narvydo ir Ritos Balsevičiūtės pranešimai. Padėkos žodį tarė Liackių giminės palikuonė Brigita Liackaitė-Budrikienė. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, vadovaujamas Laimos Purlienės, visus žavėjo karinių – istorinių dainų repertuaru.
Po koncerto žmonės dalijosi prisiminimais, vaišinosi žolelių arbata. Renginys sulaukė nemažo vietinių bendruomenių palaikymo, atvykę geneologų draugijos nariai bei kiti svečiai domėjosi Aukštadvario kultūriniu paveldu. Šis renginys tai istorijos pamoka, primenantis, kad istorija yra žmonių mokytoja.
RITA BALSEVIČIŪTĖ,
Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
