Rusiškos virtuvės atspindžiai Trakų krašte

Kulinarinis paveldas Trakų krašte: šventiniai bei apeigų patiekalai, ritualinė ruoša, valgymo ypatumai Alius Avčininkas  Rusai garsėja pasaulyje ne tik savo tradicinėmis, tik jai būdingomis meno formomis, bet ir vaišingumu. Lietuvoje net yra posakis „rusiška dūšia“ reiškianti atvirą ir vaišingą žmogų. Nors nuo amžių kasdieninis stalas buvo labai kuklus: be miltinių gaminių, mitybos pagrindą sudarė košės,…

Stačiatikių krikštynos.itualų atspindžiai. Krikšto ceremonija

Alius Avčininkas „Stačiatikybė, pirmoji mūsų kraštus pasiekusi krikščionių religija 1, iki šiol nesulaukė didesnio lietuvių istoriografijos dėmesio. Istorijoje ir knygose apie ją stačiatikybę nustelbė katalikybė. Antai dviejose knygose, skirtose krikšto jubiliejiniams metams2, rašyta tik „lietuviškų“ konfesijų istorija. Tai tikriausiai nulėmė tradicinis lietuvių istoriografijos etnocentrizmas – negausių kitataučių ir kitatikių problemas kolektyviniuose leidiniuose ar monografijose dažniausiai…

Rusų kultūros židinys – Lentvario 1-oji vid. Mokykla

Vietos rusų bendruomenės intensyvesnis telkimas miesteliuose, vykdyti, vykdomi projektai, ryšių palaikymas su užsienio rusų bendruomenėmis. Alius Avčininkas Šiandieninėje visuomenėje susiduriama su vis gausėjančiomis socialinėmis problemomis: didėjančia socialine diferenciacija, socialiniu neteisingumu, skurdu, nedarbu, rasine segregacija, migracijos keliamomis problemomis tiek pačiam asmeniui, tek jo šeimai bei bendruomenei, iš kurios išvyko ir į kurią atvyko, bendruomenių nykimu ir su…

Sovietizacija – rusų kultūros pakilimas ar nuosmukis krašte?

Rusų bendruomenės padėtis tarpuvaldžio laikotarpiu – 1988-1991 metais

Alius Avčininkas

Šiandien visuomenėje, kuri tarsi orientuojasi į vakarietišką kosmopolitiškumą, vyksta nevisai normalūs judėjimai: dėl sovietų vykdytos politikos Lietuvoje kartais bandoma kaltę mesti ir paprastiems gyventojams, kurie nieko bendra su okupaciniu režimu neturėjo. Nors informacijos daug apie istorinę įvairių etninių bendruomenių padėtį Lietuvoje yra daug, jis vis dėlto nepasiekia atokesnių kampelių gyventojų.

RUSŲ ETNINĖS BENDRUOMENĖS KŪRIMASIS TRAKŲ APYLINKĖSE

Alius Avčininkas

Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia. 1414 metais Trakuose lankęsis Gillebert de Lannoy rašė: „Trakų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totorių, kurie gyvena giminėmis, yra tikri Saracėnai, visai nežinantys Jėzaus Kristaus tikėjimo, ir turi atskirą kalbą, vadinamą totorių. Tame mieste gyvena vokiečių, lietuvių, rusų ir labai daug žydų“. Be abejo, šiandien tokios gausos nėra… Visgi dauguma buvusių kultūrų gyvos išliko ir iki šių dienų. Ne dirbtinai restauruotos, bet natūraliai įsigyvenusios į miestą, kuris be viso daugiatautiškumo neįsivaizduojamas. Yra ir karaimai, ir rusai, lenkai, žydai ir lietuviai. Kaip kad Vilniuje radosi nauja „kalba“ – litvakų, taip Trakuose susiformavo karaimų kalboje trakų tarmė. Tokie reiškiniai įmanomi tik per ilgą laiką, susiklosčius savotiškai gyvensenai. Tačiau pradedant visą rusų istoriją Trakuose nuo pradžių, reikia pasakyti, kad ji buvo kitokia nei kitų tautų.

Neilgas, bet prasmingas nuskinto žiedo likimas

Retas gali išvengti tos akimirkos, kada švenčiant iškilią datą ar sukaktį būtų galima apseiti be gėlių puokštės. Žiedų kompozicija yra lyg tas jungiamasis žodis tarp dovanojančiojo ir sukaktuvininko. Gera vasarą eiti sveikint su gimtadieniu ar kokia kita iškilia proga – laukai marguoja gėlėmis. Kukli ir paprasta puokštė palengvina rūpestį, kuris žiemą ar pavasarį tampa rimtu galvos skausmu. Kaip iš nesamų žolynų sukurti kad ir neprašmatnią kompoziciją, kuri pradžiugintų varduvininko ar jubiliato nuotaiką. Nesant gyvų gėlių gali išgelbėti iš sausų žolynų kukliai, bet skoningai sukurta kompozicija.ilgas, bet prasmingas

Vladas Kasperavičius

Vąšelio, adatos ir virbalų sunerti pasakų burtai

Yra keli būdai pažinti gražiai išsiuvinėtą servetėlę, dailiai vąšeliu sunertą staltiesę, paprastai, bet ir tuo pačiu įmantriai numegztą pirštinę ar kojinę. Vienas būdas – lankytis mugėse ir parodose. Kitas – stebėti, kaip mikliai ant smiliaus nardo riestagalis vąšelis, ar lempos šviesoje.Trečia, ir bene sudėtingiausia galimybė pažint įmantriai susukto siūlo magiją, pačiam paimt į rankas vąšelį, virbalus, adatą ir pabandyti sukurti grožį. Patyrus kūrybos džiaugsmą, gali tekt likusį gyvenimą būti priklausomam nuo šios „ligos“.

Vladas Kasperavičius

Policijos rūpestis – vaikų saugumas

Prasidėjus mokslo metams, Lietuvos policija organizuos daug priemonių, skirtų naujus mokslo metus pradedančių vaikų saugumui. Rugsėjo pradžioje ypatingas policijos dėmesys bus skiriamas vaikams ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Kaip ir kasmet, pareigūnai patruliuos ir budės prie mokyklų, kontroliuos į mokyklas mokinius vežančius autobusus, vykdydami švietėjišką veiklą lankysis mokyklose, aiškins vaikams saugaus elgesio taisykles.

Studentai raginami pasirūpinti sveikatos draudimu

Europoje studijuojantis jaunimas turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele

Loreta Čėsnienė

Valstybės lėšomis

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad mokslo metams prasidėjus studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus išvykstantis Lietuvos jaunimas turėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Pagal dabar galiojančią tvarką ES aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose studijuojantys asmenys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

Nesiseka mokslai – gal kaltas prastas regėjimas

Atėjus mokslo metų pradžiai, turintieji mokyklinio amžiaus vaikų nori nenori pasvarsto, kaip atžalai seksis šiemet. Savaime suprantama, kiekvienam norisi, kad vaikui mokslai eitųsi kuo geriau. Tačiau retas mūsų kada susimąstome, kad prastus įvertinimus mokykloje kartais lemia visai ne vaiko gebėjimų stoka, o… akys.

Pasak specialistų, būtent prastas regėjimas gali būti pagrindinė problemų moksluose priežastis, nes mokinys tiesiog nepakankamai gerai įžiūri tai, kas parašyta lentoje ar priešais jį atverstoje knygoje.

Ką valgo kanojų irklavimo čempionas

Ernesta Karalienė
Olimpinių žaidynių vicečempionas, triskart Europos čempionas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas beveik visą savo laiką praleidžia intensyviai treniruodamasis. Nors vaikinas maistui nėra išrankus, stengiasi rinktis sveikesnius, daugiau naudingų medžiagų turinčius produktus: salotas, mėsą, kiaušinius, košes. Jis prasitaria, kad visada po ranka turi nemažą maišelį riešutų, kurie jam atstoja ir užkandį tarp pagrindinių valgymų, ir net desertą.

Darželio šventė – „Išeik į kiemą“

Jolanta Strelčiūnienė

Lentvario lopšelio-darželio „Svajonėlė“ direktorė

„Išeik į kiemą“- skambėdavo daugiabučių kiemai ir tai buvo greičiausias būdas susikviesti draugus į kiemą, nei šiandien, mobiliuoju telefonu parašyti žinutę… Kas su kamuoliu, kas su dviračiu – visi į kiemą, kuris akimirksniu tapdavo paslaptingu pasauliu, su nesibaigiančiais žaidimais ir atradimais, su nežabota laisve veikti ir rizikuoti.

Trakiečiai – pasaulio vicečempionai

Iš pasaulio irklavimo čempionato Pietų Korėjoje Trakų irkluotojai grįžo su medaliais

Sigita Nemeikaitė
Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė

Vilniaus oro uostas seniai regėjo tokią minią besišypsančių žmonių su didelėmis gėlių puokštėmis rankose. Laukimo salėje durys atsivėrė, ir vienas per kitą laukiantieji užgriuvo švytinčius šio šurmulio kaltininkus – irkluotojas Donatą Vištartaitę, Mildą Valčiukaitę, Saulių Ritter, Rolandą Maščinską, Mindaugą Griškonį.

Jei akiniuotas – ne kareivėlis?

Kartais vis atsiranda besipiktinančių, jog šiandien, norint gauti vairuotojo pažymėjimą, nėra būtina gerai matyti. Neva gydytojai sprendžia individualiai, leisti asmeniui vairuoti ar ne. Turbūt niekas nesiginčys – prastai matantis vairuotojas kelyje kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. O koks regėjimas privalomas tiems asmenims, kurie tokius eismo dalyvius stabdo, pavyzdžiui, už greičio viršijimą arba…

Mūsų kraštiečiai turės daugiau galimybių gydytis užsienyje

Ministrų kabinetas pritarė siūlymams į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas. Įsigaliojus minėtoms nuostatoms, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims atsirastų daugiau galimybių gydytis ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o šių šalių piliečiams – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.