Stačiatikių krikštynos.itualų atspindžiai. Krikšto ceremonija

Alius Avčininkas „Stačiatikybė, pirmoji mūsų kraštus pasiekusi krikščionių religija 1, iki šiol nesulaukė didesnio lietuvių istoriografijos dėmesio. Istorijoje ir knygose apie ją stačiatikybę nustelbė katalikybė. Antai dviejose knygose, skirtose krikšto jubiliejiniams metams2, rašyta tik „lietuviškų“ konfesijų istorija. Tai tikriausiai nulėmė tradicinis lietuvių istoriografijos etnocentrizmas – negausių kitataučių ir kitatikių problemas kolektyviniuose leidiniuose ar monografijose dažniausiai…

Rusų kultūros židinys – Lentvario 1-oji vid. Mokykla

Vietos rusų bendruomenės intensyvesnis telkimas miesteliuose, vykdyti, vykdomi projektai, ryšių palaikymas su užsienio rusų bendruomenėmis. Alius Avčininkas Šiandieninėje visuomenėje susiduriama su vis gausėjančiomis socialinėmis problemomis: didėjančia socialine diferenciacija, socialiniu neteisingumu, skurdu, nedarbu, rasine segregacija, migracijos keliamomis problemomis tiek pačiam asmeniui, tek jo šeimai bei bendruomenei, iš kurios išvyko ir į kurią atvyko, bendruomenių nykimu ir su…

Sovietizacija – rusų kultūros pakilimas ar nuosmukis krašte?

Rusų bendruomenės padėtis tarpuvaldžio laikotarpiu – 1988-1991 metais

Alius Avčininkas

Šiandien visuomenėje, kuri tarsi orientuojasi į vakarietišką kosmopolitiškumą, vyksta nevisai normalūs judėjimai: dėl sovietų vykdytos politikos Lietuvoje kartais bandoma kaltę mesti ir paprastiems gyventojams, kurie nieko bendra su okupaciniu režimu neturėjo. Nors informacijos daug apie istorinę įvairių etninių bendruomenių padėtį Lietuvoje yra daug, jis vis dėlto nepasiekia atokesnių kampelių gyventojų.

RUSŲ ETNINĖS BENDRUOMENĖS KŪRIMASIS TRAKŲ APYLINKĖSE

Alius Avčininkas

Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia. 1414 metais Trakuose lankęsis Gillebert de Lannoy rašė: „Trakų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totorių, kurie gyvena giminėmis, yra tikri Saracėnai, visai nežinantys Jėzaus Kristaus tikėjimo, ir turi atskirą kalbą, vadinamą totorių. Tame mieste gyvena vokiečių, lietuvių, rusų ir labai daug žydų“. Be abejo, šiandien tokios gausos nėra… Visgi dauguma buvusių kultūrų gyvos išliko ir iki šių dienų. Ne dirbtinai restauruotos, bet natūraliai įsigyvenusios į miestą, kuris be viso daugiatautiškumo neįsivaizduojamas. Yra ir karaimai, ir rusai, lenkai, žydai ir lietuviai. Kaip kad Vilniuje radosi nauja „kalba“ – litvakų, taip Trakuose susiformavo karaimų kalboje trakų tarmė. Tokie reiškiniai įmanomi tik per ilgą laiką, susiklosčius savotiškai gyvensenai. Tačiau pradedant visą rusų istoriją Trakuose nuo pradžių, reikia pasakyti, kad ji buvo kitokia nei kitų tautų.

Neilgas, bet prasmingas nuskinto žiedo likimas

Retas gali išvengti tos akimirkos, kada švenčiant iškilią datą ar sukaktį būtų galima apseiti be gėlių puokštės. Žiedų kompozicija yra lyg tas jungiamasis žodis tarp dovanojančiojo ir sukaktuvininko. Gera vasarą eiti sveikint su gimtadieniu ar kokia kita iškilia proga – laukai marguoja gėlėmis. Kukli ir paprasta puokštė palengvina rūpestį, kuris žiemą ar pavasarį tampa rimtu galvos skausmu. Kaip iš nesamų žolynų sukurti kad ir neprašmatnią kompoziciją, kuri pradžiugintų varduvininko ar jubiliato nuotaiką. Nesant gyvų gėlių gali išgelbėti iš sausų žolynų kukliai, bet skoningai sukurta kompozicija.ilgas, bet prasmingas

Vladas Kasperavičius

Vąšelio, adatos ir virbalų sunerti pasakų burtai

Yra keli būdai pažinti gražiai išsiuvinėtą servetėlę, dailiai vąšeliu sunertą staltiesę, paprastai, bet ir tuo pačiu įmantriai numegztą pirštinę ar kojinę. Vienas būdas – lankytis mugėse ir parodose. Kitas – stebėti, kaip mikliai ant smiliaus nardo riestagalis vąšelis, ar lempos šviesoje.Trečia, ir bene sudėtingiausia galimybė pažint įmantriai susukto siūlo magiją, pačiam paimt į rankas vąšelį, virbalus, adatą ir pabandyti sukurti grožį. Patyrus kūrybos džiaugsmą, gali tekt likusį gyvenimą būti priklausomam nuo šios „ligos“.

Vladas Kasperavičius

Nr 36

Trakiečiai – pasaulio vicečempionai

Iš pasaulio irklavimo čempionato Pietų Korėjoje Trakų irkluotojai grįžo su medaliais

Sigita Nemeikaitė
Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė

Vilniaus oro uostas seniai regėjo tokią minią besišypsančių žmonių su didelėmis gėlių puokštėmis rankose. Laukimo salėje durys atsivėrė, ir vienas per kitą laukiantieji užgriuvo švytinčius šio šurmulio kaltininkus – irkluotojas Donatą Vištartaitę, Mildą Valčiukaitę, Saulių Ritter, Rolandą Maščinską, Mindaugą Griškonį.

35