Alius Avčininkas
Trakai, gražiai pavadinti LDK mikrokosmu, dar ir šiandien ataidi iš praeities savo viduramžiška dvasia. 1414 metais Trakuose lankęsis Gillebert de Lannoy rašė: „Trakų mieste ir aplinkiniuose kaimuose labai daug totorių, kurie gyvena giminėmis, yra tikri Saracėnai, visai nežinantys Jėzaus Kristaus tikėjimo, ir turi atskirą kalbą, vadinamą totorių. Tame mieste gyvena vokiečių, lietuvių, rusų ir labai daug žydų“. Be abejo, šiandien tokios gausos nėra… Visgi dauguma buvusių kultūrų gyvos išliko ir iki šių dienų. Ne dirbtinai restauruotos, bet natūraliai įsigyvenusios į miestą, kuris be viso daugiatautiškumo neįsivaizduojamas. Yra ir karaimai, ir rusai, lenkai, žydai ir lietuviai. Kaip kad Vilniuje radosi nauja „kalba“ – litvakų, taip Trakuose susiformavo karaimų kalboje trakų tarmė. Tokie reiškiniai įmanomi tik per ilgą laiką, susiklosčius savotiškai gyvensenai. Tačiau pradedant visą rusų istoriją Trakuose nuo pradžių, reikia pasakyti, kad ji buvo kitokia nei kitų tautų.